2020-12-03
Prezidentas Gitanas Nausėda, susitikęs su Seimo frakcijų politikais, profsąjungų ir investuotojų atstovais bei ekonomistais, aptarė, kaip galėtų keistis mokesčių sistema per ateinančius ketverius metus. Viena iš galimų paminėtų naujovių – vadinamas cukraus mokestis. Šalyje prasidėjo diskusijos, ar tokio mokesčio įvedimas turėtų kokią realią naudą, ar, priešingai, sunkiau besiverčiančius pirkėjus paskatintų pirkti žemesnės kokybės maisto produktus.
Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ nepritaria tokiai cukraus mokesčio idėjai.
Prie idėjų ir siūlymų įvesti vadinamąjį cukraus mokestį grįžtama kas keleri metai. Iki šiol siekis įvesti šį mokestį daugiausiai būdavo grindžiamas rūpinimusi gyventojų sveikata – t.y. finansinėmis priemonėmis paskatinti juos sveikiau maitintis. Buvo daug diskusijų šia tema, analizuota kitų šalių patirtis ir visgi prieita išvados, kad vartotojų mitybos bei gyvenimo būdo pokyčiams skatinti reikia imtis platesnių priemonių, ir būtų galima išskirti dvi pagrindines kryptis: gyventojų švietimas mitybos klausimais ir maisto produktų gamintojų atsakomybė, sveikatai palankesnių produktų pasiūla.
2018 m. pradžioje buvo pasirašyti įmonių ir LR Sveikatos apsaugos ministerijos susitarimai, kuriais gamintojai įsipareigojo gerinti gaminamų produktų sudėtį, mažindami juose cukraus, druskos, sočiųjų riebalų kiekius. Prie šių susitarimų jungiasi vis daugiau įmonių, kai kurios jų jau įvykdė dalį užsibrėžtų tikslų, tad matome, kad einama teisinga kryptimi.
Šįkart rūpestis visuomenės sveikata jau lieka antrame plane, pagrindinis cukraus mokesčio tikslas – papildyti biudžetą 100 mln. eurų. Tai vertintume kaip bandymą manipuliuoti šio mokesčio įvedimo pagrįstumu, ypač turint omenyje, kad diskusijos dėl mokesčių, iš kurių reikės grąžinti Europos Sąjungos „pinigų lietų“ tik prasideda. Panašu, kad keliantys nepamatuotas idėjas labiau geidžia pigaus populiarumo nei išties rimto požiūrio į mokesčius. Tai labai neatsakingas pareiškimas, rodantis paternalistinį požiūrį į žmones – mes jums pasakysime, ką ir kaip valgyti.
Kategoriškai nepritariame jokiems naujiems su maistu susijusiems mokesčiams dėl šių priežasčių:
· Maisto mokesčiai yra regresyvūs ir turi socialinio diskriminavimo požymių.
Mažesnes pajamas gaunantys vartotojai maistui ir gėrimams išleidžia proporcingai didesnę dalį savo pajamų, todėl tokia apmokestinimo sistema labiausiai pakenktų sunkiau besiverčiantiems vartotojams ir dar labiau padidintų socialinę atskirtį.
· Tokie mokesčiai yra diskriminaciniai, nes ekvivalentiškos sudėties ir panašios maistinės vertės produktai gali būti apmokestinti skirtingai.
Europos Komisijos užsakymu atlikta studija parodė, kad įvedus mokesčius apmokestinamų produktų pardavimai sumažėja, tačiau tai nereiškia, kad vartotojai keičia savo mitybos įpročius ir pradeda mažiau vartoti tų sudedamųjų maisto dalių, kurių vartojimą ir siekiama sumažinti įvestais mokesčiais ( t.y. riebalų, cukraus, druskos). Jie tiesiog pereina prie produktų pakaitalų – pigesnių prekių ženklų ar panašios sudėties, neapmokestinamų ar mažesniu tarifu apmokestinamų produktų.
· Atskirų maisto produktų apmokestinimas kelia didelę riziką maisto pramonės įmonių konkurencingumui, skatina nesąžiningą konkurenciją bei tarpregioninį apsipirkinėjimą.
· Maisto mokesčiai neigiamai įtakoja šalies makroekonomiką.
Maisto pramonė didele dalimi prisideda prie šalies BVP ir tais atvejais, kai kainos padidėja dėl mokesčių politikos, sumažėja produktų pardavimai, o tai turi neigiamą poveikį BVP augimui. Tai taip pat turi neigiamos įtakos verslo investicijų augimui, didina nedarbą.
Labai tikimės, kad naujajai šalies valdžiai pavyks racionaliai, be nepagrįstų šokinėjimų formuoti mokesčių politiką.