*/

Apie Asociaciją

„Lietuvos maisto pramonė“– tai savanoriškumo principu susijungusių įvairių šakų maisto pramonės įmonių asociacija. Jos pagrindinis siekis – bendromis narių pastangomis kurti palankias verslo sąlygas Lietuvoje veikiančioms maisto pramonės įmonėms.

Asociacija vienija 11 lietuvių ir užsienio kapitalo įmonių – gaminančių maisto produktus bei jais prekiaujančių.

„Lietuvos maisto pramonė“ įsteigta 1990 metais ir buvo viena pirmųjų šalyje įkurtų asociacijų, atstovaujančių gamybos įmonėms. Šiuo metu Asociacijos narėmis yra įvairių šakų maisto pramonės įmonės – duonos, pyrago, konditerijos, šokolado gaminių, gaiviųjų gėrimų, užkandžių, konservuotų maisto produktų, kavos, pieno produktų, kūdikių maisto, acto, maisto žaliavų konditerijos ir duonos pramonei – gamintojos.
Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) narė.

Apie Asociacijos vienijamas įmones Lietuvoje


money2.png >

420

Metinė apyvarta (mln. eurų)
> people.png

2200

Sukurta darbo vietų
years.png

30

Asociacija veikia metų

Pagrindiniai Asociacijos veiklos principai remiasi atstovavimu nariams, bendradarbiavimu su valstybinėmis institucijomis bei visuomenės švietimu.

  1. Atstovavimas
    • Aukštas narystės standartas ( patikimumas, atsakingumas )

    • Visuomenės ir gamintojų interesų balansas

    • Aukšta kompetencija

  2. Švietimas

    • Sąmoningo vartojimo ugdymas, vartotojų švietimas

    • Atsakingas komunikavimas

    • Bendradarbiavimas su žiniasklaida ir kitų informavimo priemonių naudojimas

  3. Bendradarbiavimas

    • Tikslingas bendradarbiavimas su valstybinėmis institucijomis ir visuomeninėmis organizacijomis kuriant ilgalaikius ryšius visuomeniniams asociacijos tikslams įgyvendinti


Veiklos sritys:

  • maisto kokybė, sauga;

  • maisto produktų ženklinimas;

  • maisto produktų mokesčiai;

  • atliekų tvarkymas;

  • maisto produktų reklama;

  • draugiškas aplinkai apsirūpinimas žaliavomis (tvari plėtra, darnus vystymasis);

  • maisto pramonės reputacija;

  • verslo aplinkos gerinimas.

Visuotinis narių susirinkimas – aukščiausias Asociacijos valdymo organas, šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Visuotinis narių susirinkimas dvejų metų laikotarpiui renka Asociacijos valdybos narius, keičia Asociacijos įstatus, nustato stojamojo mokesčioir nario mokesčių dydžius bei mokėjimo tvarką, tvirtina Asociacijos metinę finansinę ataskaitą.

Valdyba – kolegialus valdymo organas. Ji vykdo visuotinio narių susirinkimo pavedimus, priima bei šalina narius, skiria Asociacijos direktorių ir buhalterį, sprendžia Asociacijos veiklos, turtinius bei finansinius klausimus. Valdybą sudaro 5 nariai, renkami iš Asociacijos narių – juridinių asmenų pasiūlytų fizinių asmenų. Valdybai vadovauja valdybos pirmininkas, kurį iš savo narių renka valdyba.

Valdybos nariai ( išrinkti 2019 m. kovo 18 d. visuotiniame narių susirinkime)
Mindaugas Snarskis.png
valdybos pirmininkas
Mindaugas Snarskis
(UAB Koncernas „Vikonda“)
Gabriele Sereniene.png
Gabrielė Šerėnienė
(UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“)
Margarita Čėglienė.png
Margarita Čėglienė
(„Danone”, SIA)
Rasa Bagdonienė
(UAB „Mondelez Baltic“)
(UAB „Nestle Baltics“)

Direktorius – vienasmenis valdymo organas. Jis įgyvendina visuotinio narių susirinkimo bei valdybos sprendimus, atstovauja Asociacijai įvairiose institucijose, visuomeninėse organizacijose, organizuoja ūkinę ir finansinę Asociacijos veiklą.
lpk.png
lgpa.png
lmpa.png
pieno-centras.png
fde.png
etl.png
lpuf.png
 

Naujienos

Komentaras dėl „sviesto sviestuoto“ ir „avižų pieno“

Situacija, kai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) uždraudė įmonei, gaminančiai riešutų kremą, naudoti prekės ženklą „Sviestas sviestuotas“, vėl įpylė benzino į prigesusias diskusijas apie augalinės kilmės produktus, besivadinančius pienu, sviestu ir pan.

VMVT tikina, kad ji viską daro teisėtai, nes vadovaujasi Europos Teisingumo Teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimu, draudžiančiu parduodamus ar reklamuojamus augalinius ar augalinės kilmės maisto produktus apibūdinti terminu „pienas“ ar pieno produktų pavadinimais (grietinėlė, sūris, sviestas ir pan.).

Šios diskusijos pasiekė net LR Seimo Kaimo reikalų komitetą, į jas įsitraukė ministerijų vadovai. Norisi tikėti, kad augalinių produktų terminų klausimas galiausiai sulauks tinkamo dėmesio. Taip, Europos Teisingumo teismo (ETT) sprendimas galutinis ir neskundžiamas, tačiau jis remiasi Reglamentu 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas (VII priedas III dalis) ir Komisijos sprendimu 2010/791, kuriame numatytos išimtys dėl pavadinimų naudojimo atskirose šalyse.

Ir čia norėtųsi atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Minėtu „sviesto sviestuoto“ atveju, šis ETT sprendimo taikymas apskritai atrodo nelogiškai, nes jame kalbama apie produktų pavadinimus, tuo tarpu sviestas sviestuotas yra prekės ženklas, ir juo labiau – frazeologizmas, ir jo prasmę reikėtų vertinti kaip žodžių junginio, o ne kaip atskirų žodžių.

Tačiau yra dar opesnių klausimų su augaliniais produktais, kurių pavadinimus įmonės turėjo pakeisti po ETT sprendimo. Jeigu riešutų sviestą dar galima vadinti riešutų pasta ar kremu, tai kaip pavadinti obuolių sūrį, aguonų pieną ar sviestines pupeles? Arba kaip skambėtų pavadinimas: „kavos gėrimas su avižų gėrimu“?

Ir dar vienas niuansas – minėtas ETT sprendimas netaikomas apibūdinant produktus, kurių tikslus pobūdis žinomas dėl jų tradicinio vartojimo ir (arba), kai pavadinimais aiškiai apibūdinama būdinga produkto savybė. Tik viena būtina sąlyga – tokie produktai turi būti įtraukti į Komisijos sprendimo 2010/791 I priedą. Pastarajame nurodyti produktai, kurie, valstybių narių nuomone, jų teritorijose atitinka numatytus kriterijus dėl tradicinio vartojimo. Sąraše pateikti produktai 15 valstybių narių kalbomis (ispanų, lenkų, slovėnų – po 1 produktą; prancūzų – 17, anglų – 20, vokiečių – 21). Lietuvių, latvių, estų kalbomis produktų sąraše nėra. Kiekvienas į sąrašą įtrauktas pavadinimas pripažįstamas tik ta kalba, kuria jis įrašytas, todėl „coconut milk“ gali būti, o „kokosų pienas“ – taip rašyti draudžiama.

Kodėl taip nutiko? Lietuvos prašymas papildyti sąrašą atmestas, nes jis turėjo būti pateiktas stojant į ES. Mes tokio sąrašo tuomet nepateikėme. Dar vienas reikalavimas – terminui „tradicinis“ taikomas apibrėžimas: „tradicinis“ reiškia produktą, kurio naudojimo vidaus rinkoje laikotarpis, perduodant iš kartos į kartą, yra įrodomas ir jis turi būti bent 30 metų. Taigi, aguonų pieną ir obuolių sūrį tikrai turime kur kas daugiau nei 30-metį, tačiau ir tokie produktai, kaip riešutų sviestas, kokosų ar migdolų pienas, mūsų rinkoje atsiradę po Nepriklausomybės atkūrimo, jau seniai yra tapę šiuolaikinės visuomenės kasdienybe.

Taigi, dabar į Lietuvą importuojami „peanut butter“, „coconut milk“, „almond milk“, lietuviškame vertime turi būti vadinami jau kitaip – kokosų pienas privalo virsti gėrimu, riešutų sviestas – kremu ar pan. Ar tai nėra vartotojų klaidinimas?

Asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ nuomone, klausimas dėl vienodų sąlygų taikymo visoms ES šalims turėtų būti dar kartą keliamas Europos Komisijoje, geriausiai – susivienijus su kitomis į sąrašą nepatekusiomis valstybėmis narėmis.

Galimi sprendimai – siūlomas vienas iš šių variantų:

·         šalims narėms turėtų būti suteikta galimybė papildyti Komisijos sprendimo 2010/791 I priedą įprastai naudojamais tose šalyse gaminamų ir/ar parduodamų produktų pavadinimais;

·         sąrašas produktų – išimčių turėtų būti vieningas, į sąrašą įtraukti pavadinimai turėtų būti pripažįstami bendrosios taisyklės išimtimi visomis ES šalių kalbomis.

 

 Irma Pilipienė,

Asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė

X
Latest Products Image

2021-01-08

Komentaras dėl „sviesto sviestuoto“ ir „avižų pieno“

skaityti plačiau

Tvarumas – ateinančių metų veiklos pagrindas

Šiais metais asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ mini savo 30-metį. Jubiliejus – puiki proga įvertinti nueitą kelią ir pamąstyti apie ateitį. Tad apie tai ir kalbamės su asociacijos valdybos pirmininku Mindaugu Snarskiu.

Kokius galėtumėte paminėti pagrindinius Asociacijos nuveiktus  darbus? Kokia apskritai jos veiklos prasmė?

Asociacijos veiklos prasmė paremta jos veikimo principais, tai būtų atstovavimas, švietimas ir bendradarbiavimas.

Kaip mes suvokiame šiuos teiginius, kas slepiasi po jais? Atstovavimą suprantame kaip aukštą  narystės standartą, siekiame, kad mūsų asociacijos nariais taptų patikimos, atsakingos įmonės, norime vienyti aukštos kompetencijos asmenis. Mes atstovaujame ir giname ne tik gamintojų, bet ir visuomenės interesus gauti kokybiškus maisto produktus ir siekiame išlaikyti šių interesų balansą.

Kitas mūsų veiklos principas – švietimas. Esame tikri, kad vartotojų įpročius pakeisti, skatinti rinktis sveikesnius produktus padeda ne baudos ir draudimai, bet sąmoningo vartojimo ugdymas, vartotojų švietimas. Mes siekiame atsakingai komunikuoti, bendradarbiaujame su žiniasklaida, naudojame kitas  informavimo priemones.

Plačiai žinomas posakis, kad vienas lauke – ne karys. Todėl mes tikslingai bendradarbiaujame su valstybinėmis institucijomis ir visuomeninėmis organizacijomis kurdami ilgalaikius ryšius visuomeniniams asociacijos tikslams įgyvendinti.

Nueinančius 2020 metus apibūdinčiau kaip sudėtingus, bet  vertingus, nes susidūrę su nelaukta ir netikėta pandemija, asociacijoje turėjome daug darbų, kad padėtume jos nariams ir visoms Lietuvoje veikiančioms maisto pramonės įmonėms atlaikyti šį mums tekusį sunkų egzaminą, užtikrinti įmonių veiklą.

Diskutavome su kontroliuojančiomis institucijomis, prisidėjome ruošiant dokumentus, reglamentuojančius, kaip būtų galima saugiai tęsti gamybos įmonės veiklą, užfiksavus joje koronaviruso atvejį.

Nepaisydami apsunkintų sąlygų bendrauti, mes ir toliau vykdėme švietėjišką veiklą, surengėme apskritojo stalo diskusiją, tema: „Koronavirusas ir maisto pramonė – ko išmokome?“. Metus vainikavo asociacijos 30-mečio proga organizuota konferencija „Ką valgysime po 30 metų: inovacijos maisto pramonėje“.

Kokius matote pagrindinius tolimesnius tikslus?

Vienas pagrindinių asociacijos tikslų 2021 metams, kurį iškėlė pandemija ir karantinas, – siekti, kad maisto pramonė būtų pripažinta strategine mūsų valstybės veiklos šaka, kad Lietuvoje veikiančioms įmonėms būtų užtikrintas priėjimas prie reikiamų resursų ir nepaisant sudėtingų veiklos sąlygų galėtume tiekti Lietuvos vartotojams kuo įvairesnius, kokybiškus ir sveikatai palankesnius produktus.

O kokie būtų artimiausi pagrindiniai darbai ar veiklos kryptys?

Artimiausi darbai – kalbėtis su naująja valdžia siekiant įrodyti, kad kaskart jai pasikeitus kylančios naujos iniciatyvos apkrauti verslą, šiuo atveju – maisto pramonę – naujais mokesčiais (turiu omeny dabar diskutuojamą cukraus mokestį) yra tiesiog noras gauti populiarumo taškų, nukreipti dėmesį nuo išties valstybei svarbių klausimų, o ne rimtas požiūris į mokesčius. Tai neatsakingas pareiškimas, atskleidžiantis paternalistinį požiūrį į žmones – mes jums pasakysime, ką ir kaip valgyti.

Toliau ieškosime būdų plėsti asociaciją, sieksime pritraukti į ją progresyvias ir atsakingas įmones, kad galėtume atstovauti kuo platesnį ratą maisto pramonės įmonių, veikiančių Lietuvoje.

Viena iš prioritetinių veiklos sričių taip pat bus pakuočių atliekų tvarkymo problematikos iškėlimas, ieškant tvarių sprendimų verslui ir aplinkai.

Kaip turėtų keistis (ar nesikeisti) asociacijos veikla per kitus 30 metų?

Neabejoju, kad asociacijos veikla turi keistis dinamiškai, atliepdama besikeičiančius verslo ir vartotojų lūkesčius. Manau, sudėtingų, didelių ir nepaslankių struktūrų laikas praeina, todėl turime būti kiek įmanoma lankstesni, greitesni, siekti gerų sprendimų verslui ir neužmiršti, kad žemė yra tik viena, joje gyvename mes ir mūsų vaikai, tad tvarumas turi būti ateinančių metų veikimo pagrindas.

Ačiū už pokalbį.

Asmeninio albumo nuotr.

X
Latest Products Image

2020-12-15

Tvarumas – ateinančių metų veiklos pagrindas

skaityti plačiau

Asociacijos komentaras dėl siūlomo cukraus mokesčio

Prezidentas Gitanas Nausėda, susitikęs su Seimo frakcijų politikais, profsąjungų ir investuotojų atstovais bei ekonomistais, aptarė, kaip galėtų keistis mokesčių sistema per ateinančius ketverius metus. Viena iš galimų paminėtų naujovių – vadinamas cukraus mokestis. Šalyje prasidėjo diskusijos, ar tokio mokesčio įvedimas turėtų kokią realią naudą, ar, priešingai, sunkiau besiverčiančius pirkėjus paskatintų pirkti žemesnės kokybės maisto produktus.

Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ nepritaria tokiai cukraus mokesčio idėjai.

Prie idėjų ir siūlymų įvesti vadinamąjį cukraus mokestį grįžtama kas keleri metai. Iki šiol siekis įvesti šį mokestį daugiausiai būdavo grindžiamas rūpinimusi gyventojų sveikata – t.y. finansinėmis priemonėmis paskatinti juos sveikiau maitintis. Buvo daug diskusijų šia tema, analizuota kitų šalių patirtis ir visgi prieita išvados, kad vartotojų mitybos bei gyvenimo būdo pokyčiams skatinti reikia imtis platesnių priemonių, ir būtų galima išskirti dvi pagrindines kryptis: gyventojų švietimas mitybos klausimais ir  maisto produktų gamintojų atsakomybė, sveikatai palankesnių produktų pasiūla.

2018 m. pradžioje  buvo pasirašyti įmonių ir  LR Sveikatos apsaugos ministerijos susitarimai, kuriais gamintojai įsipareigojo  gerinti gaminamų produktų sudėtį, mažindami juose cukraus, druskos, sočiųjų riebalų kiekius. Prie šių susitarimų jungiasi vis daugiau įmonių, kai kurios jų jau įvykdė dalį užsibrėžtų tikslų, tad matome, kad einama teisinga kryptimi. 

Šįkart rūpestis visuomenės sveikata jau lieka antrame plane, pagrindinis cukraus mokesčio tikslas – papildyti biudžetą 100 mln. eurų. Tai vertintume kaip bandymą manipuliuoti šio mokesčio įvedimo pagrįstumu, ypač turint omenyje, kad diskusijos dėl mokesčių, iš kurių reikės grąžinti Europos Sąjungos  „pinigų lietų“ tik prasideda. Panašu, kad keliantys nepamatuotas idėjas labiau geidžia pigaus populiarumo nei išties rimto požiūrio į mokesčius. Tai labai neatsakingas pareiškimas, rodantis paternalistinį požiūrį į žmones – mes jums pasakysime, ką ir kaip valgyti.

Kategoriškai nepritariame jokiems naujiems su maistu susijusiems mokesčiams dėl šių priežasčių:

·         Maisto mokesčiai yra regresyvūs ir turi socialinio diskriminavimo požymių. 

Mažesnes pajamas gaunantys vartotojai maistui ir gėrimams išleidžia proporcingai didesnę dalį savo pajamų, todėl tokia apmokestinimo sistema labiausiai pakenktų sunkiau besiverčiantiems vartotojams ir dar labiau padidintų socialinę atskirtį.

·         Tokie mokesčiai yra diskriminaciniai, nes  ekvivalentiškos sudėties ir panašios maistinės vertės produktai gali būti apmokestinti skirtingai.

Europos Komisijos užsakymu atlikta studija parodė, kad įvedus mokesčius apmokestinamų produktų pardavimai sumažėja, tačiau tai nereiškia, kad vartotojai keičia savo mitybos įpročius ir pradeda mažiau vartoti tų sudedamųjų maisto dalių, kurių vartojimą ir siekiama sumažinti įvestais mokesčiais ( t.y. riebalų, cukraus, druskos). Jie tiesiog pereina prie produktų pakaitalų – pigesnių prekių ženklų ar panašios sudėties, neapmokestinamų ar mažesniu tarifu apmokestinamų produktų.

·         Atskirų maisto produktų apmokestinimas kelia didelę riziką maisto pramonės įmonių konkurencingumui, skatina nesąžiningą konkurenciją bei tarpregioninį apsipirkinėjimą. 

·         Maisto mokesčiai neigiamai įtakoja šalies makroekonomiką. 

Maisto pramonė didele dalimi prisideda prie šalies BVP ir tais atvejais, kai kainos padidėja dėl mokesčių politikos, sumažėja produktų pardavimai, o tai turi neigiamą poveikį BVP augimui. Tai taip pat turi neigiamos  įtakos verslo investicijų augimui, didina nedarbą.

 

Labai tikimės, kad naujajai šalies valdžiai pavyks racionaliai, be nepagrįstų šokinėjimų formuoti mokesčių politiką.


X
Latest Products Image

2020-12-03

Asociacijos komentaras dėl siūlomo cukraus mokesčio

skaityti plačiau

Nariai

Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo

Asociacijos nariais gali būti juridiniai asmenys – Lietuvoje veikiančios maisto produktus gaminančios bei jais prekiaujančios įmonės.

Narystės nauda:

  • galimybė suvienytomis jėgomis spręsti įmonėms iškylančias problemas bei siekti bendrų tikslų;

  • didesnė tikimybė būti išgirstiems valstybės institucijose;

  • galimybė gauti aktualią informaciją, susijusią su maisto pramone;

  • bendravimas su kolegomis, dalijimasis idėjomis bei gerąja patirtimi.


Kaip tapti nariu?

Norintieji tapti Asociacijos nariais turi pateikti laisvos formos prašymą Asociacijos direktoriui. Jame turėtų būti nurodyta, kad susipažinote su Asociacijos įstatais bei sutinkate prisiimti ir vykdyti Asociacijos nario įsipareigojimus.
Asociacijos valdyba prašymą apsvarsto ne vėliau kaip per du mėnesius nuo jo gavimo dienos. Asociacijos direktorius apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 5 dienas informuoja pareiškėją.

Kontaktai

Asociacija „LIETUVOS MAISTO PRAMONĖ“

Asociacijos valdybos pirmininkas – Mindaugas Snarskis,
UAB Koncernas „Vikonda" generalinis direktorius

Asociacijos direktorė – Irma Pilipienė

Adresas: Gedimino pr. 26-301, LT-01104 Vilnius, Lietuva

Telefonas: +370 5 2627022

El. paštas:  info@maistoasociacija.lt

Soc. tinklai
Top