*/

Apie Asociaciją

„Lietuvos maisto pramonė“– tai savanoriškumo principu susijungusių įvairių šakų maisto pramonės įmonių asociacija. Jos pagrindinis siekis – bendromis narių pastangomis kurti palankias verslo sąlygas Lietuvoje veikiančioms maisto pramonės įmonėms.

Asociacija vienija 11 lietuvių ir užsienio kapitalo įmonių – gaminančių maisto produktus bei jais prekiaujančių.

„Lietuvos maisto pramonė“ įsteigta 1990 metais ir buvo viena pirmųjų šalyje įkurtų asociacijų, atstovaujančių gamybos įmonėms. Šiuo metu Asociacijos narėmis yra įvairių šakų maisto pramonės įmonės – duonos, pyrago, konditerijos, šokolado gaminių, gaiviųjų gėrimų, užkandžių, konservuotų maisto produktų, kavos, pieno produktų, kūdikių maisto, acto, maisto žaliavų konditerijos ir duonos pramonei – gamintojos.
Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) narė.

Apie Asociacijos vienijamas įmones Lietuvoje


money2.png >

420

Metinė apyvarta (mln. eurų)
> people.png

2200

Sukurta darbo vietų
years.png

30

Asociacija veikia metų

Pagrindiniai Asociacijos veiklos principai remiasi atstovavimu nariams, bendradarbiavimu su valstybinėmis institucijomis bei visuomenės švietimu.

  1. Atstovavimas
    • Aukštas narystės standartas ( patikimumas, atsakingumas )

    • Visuomenės ir gamintojų interesų balansas

    • Aukšta kompetencija

  2. Švietimas

    • Sąmoningo vartojimo ugdymas, vartotojų švietimas

    • Atsakingas komunikavimas

    • Bendradarbiavimas su žiniasklaida ir kitų informavimo priemonių naudojimas

  3. Bendradarbiavimas

    • Tikslingas bendradarbiavimas su valstybinėmis institucijomis ir visuomeninėmis organizacijomis kuriant ilgalaikius ryšius visuomeniniams asociacijos tikslams įgyvendinti


Veiklos sritys:

  • maisto kokybė, sauga;

  • maisto produktų ženklinimas;

  • maisto produktų mokesčiai;

  • atliekų tvarkymas;

  • maisto produktų reklama;

  • draugiškas aplinkai apsirūpinimas žaliavomis (tvari plėtra, darnus vystymasis);

  • maisto pramonės reputacija;

  • verslo aplinkos gerinimas.

Visuotinis narių susirinkimas – aukščiausias Asociacijos valdymo organas, šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Visuotinis narių susirinkimas dvejų metų laikotarpiui renka Asociacijos valdybos narius, keičia Asociacijos įstatus, nustato stojamojo mokesčioir nario mokesčių dydžius bei mokėjimo tvarką, tvirtina Asociacijos metinę finansinę ataskaitą.

Valdyba – kolegialus valdymo organas. Ji vykdo visuotinio narių susirinkimo pavedimus, priima bei šalina narius, skiria Asociacijos direktorių ir buhalterį, sprendžia Asociacijos veiklos, turtinius bei finansinius klausimus. Valdybą sudaro 5 nariai, renkami iš Asociacijos narių – juridinių asmenų pasiūlytų fizinių asmenų. Valdybai vadovauja valdybos pirmininkas, kurį iš savo narių renka valdyba.

Valdybos nariai ( išrinkti 2019 m. kovo 18 d. visuotiniame narių susirinkime)
Mindaugas Snarskis.png
valdybos pirmininkas
Mindaugas Snarskis
(UAB Koncernas „Vikonda“)
Gabriele Sereniene.png
Gabrielė Šerėnienė
(UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“)
Margarita Čėglienė.png
Margarita Čėglienė
(„Danone”, SIA)
Rasa Bagdonienė
(UAB „Mondelez Baltic“)
(UAB „Nestle Baltics“)

Direktorius – vienasmenis valdymo organas. Jis įgyvendina visuotinio narių susirinkimo bei valdybos sprendimus, atstovauja Asociacijai įvairiose institucijose, visuomeninėse organizacijose, organizuoja ūkinę ir finansinę Asociacijos veiklą.
lpk.png
lgpa.png
lmpa.png
pieno-centras.png
fde.png
etl.png
lpuf.png
 

Naujienos

Maisto produktų gamintojai aptarė koronaviruso pamokas

Atrodo, maisto pramonės atstovai gana sėkmingai įveikė COVID-19 pandemijos iššūkius. Tokia nuomonė formuojasi, nes rimtų problemų šioje srityje nekilo, nepaisant masiškai perkamų kruopų ir kitų ilgai negendančių produktų, asmens sveikatos apsaugos priemonių trūkumo. Tad ką reikėtų daryti, kad kitos panašios krizės metu nesutriktų aprūpinimas maistu? Apie tai kalbėta asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ surengtoje apskritojo stalo diskusijoje, tema: „Koronavirusas ir maisto pramonė – ko išmokome?“

„Mūsų tikslas – veikti bet kokiomis sąlygomis, kad būtų gaminami ir pirkėjams tiekiami maisto produktai, kad mus pasiektų žaliavos, kad turėtume prieigą prie vandens, energijos šaltinių. Tad norėtume aptarti, ką reikėtų daryti įmonių, savivaldybių, visos šalies lygiu, kad kitos pandemijos bangos ar panašios krizės metu nesutriktų gyventojų aprūpinimas maisto produktais“, – apibrėžė diskusijos temą Rasa Bagdonienė, verslo konsultantė, UAB „Market SMART“ partnerė.

Svarbiausia – darbuotojai 

Patirtimi diskusijoje dalijosi kompanijų „Coca-Cola HBC“, „Mondelez International“, „Vilniaus duona“ duona atstovai. Visų jų nuomonė vienu klausimu sutapo – pandemijos laiku svarbiausia įmonei yra jos darbuotojai.

 „Darbuotojai, jų saugumas; verslo tęstinumas; pagalba bendruomenei“, – tokius pagrindinius prioritetus išvardijo Jordana Bujokaitė, „Coca-Cola HBC“ Baltijos šalių teisininkė.

 Darbuotojų saugumas – apsauginės kaukės, dezinfekavimo priemonės, temperatūros matavimas – tapo pirmuoju uždaviniu, kurį įmonės turėjo skubiai išspręsti. Tačiau tai – tik viena medalio pusė. Kita, dar sudėtingesnė – kaip operatyviai suorganizuoti šimtams darbuotojų nuotolinio darbo sąlygas, kaip sukurti maksimaliai saugią aplinką dirbantiesiems gamybos cechuose. O toliau – kaip užtikrinti darnų komandos darbą, kaip padėti darbuotojams tuo sunkiu laikotarpiu. Vienas esminių žodžių, minėtų visuose trijuose kompanijų atstovų pranešimuose – komunikacija. T.y. nuolatinis ryšių palaikymas su darbuotojais, jų informavimas apie situaciją, motyvavimas, sudaryta galimybė kreiptis pagalbos į psichologą.

Ne vienas pranešėjas atskleidė, kad nuotolinis darbas iš pradžių daugeliui kėlė abejonių, bet vėlesni rezultatai šiuos nuogąstavimus išsklaidė. Beje, kaip minėjo Asta Šamulevičiūtė, TGS Baltic teisininkė, vėlesni tyrimai parodė, kad didesnio efektyvumo pasiekė įmonės, kurios labiausiai pasitikėjo savo darbuotojais, ir kur kas mažesnio – besistengusios juos uoliai kontroliuoti.

Kas labiausiai padėjo ir kas trukdė

Sąlygas, kuriomis karantino laiku turėjo dirbti maisto pramonė, gerai apibūdina J. Bujokaitės komentaras: „ryte priimti sprendimai kitą dieną jau būdavo įgyvendinti“.

Kas labiausiai padėjo, kas geriausiai „suveikė“ kompanijose išgyvenant šį sunkų laikotarpį?

 „Globalios kompanijos pagalba (kritinių taškų valdymas); kaukės, dezinfekavimas, temperatūros matavimas, darbuotojų srautų atskyrimas; nuolatinė komunikacija darbuotojams „kodėl taip reikia“, – pateikė atsakymą Antanas Sidaras, Mondelez įmonių grupės teisininkas.

 Praktiškai visos įmonės turėjo pasirengusios krizės planus ir subūrusios komandas, kurios imtųsi krizės valdymo.

 „Turėjome parengę visą planą – ką reikėtų daryti krizės atveju, jeigu kažkas susirgtų, susidarėme išsamią veiksmų schemą, iškomunikavome ją darbuotojams iki pamainų vadovų“, – pasakojo Artūras Kokoškinas, UAB „Vilniaus duona“ komercijos direktorius.

Su didesniais ar mažesniais iššūkiais susidūrė visos kompanijos, ir visos pripažįsta – tai buvo tikrai sunkus laikas. Sunku buvo dar ir dėl to, kad visi veikė gerai nežinodami situacijos, neturėdami patirties kovojant su koronavirusu. Kompanijų atstovams būtų labai pravertusi profesionalų konsultacija vietoje, galėjusi atsakyti į klausimus – ar viskas su taikomomis priemonėmis gerai, ar galima dar kažką padaryti, kad darbuotojai būtų saugesni.

„Iš pradžių labai trūko informacijos apie virusą, ir mes negalėjome atsakyti į visus kylančius klausimus. Europos Komisija tik balandžio 8 d. išleido reglamentą, kokie reikalavimai keliami kovai su koronavirusu, tad iš pradžių buvo tikrai sudėtinga dirbti“, – pripažino Ilona Drulytė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus patarėja.

Dalis esminių klausimų buvo sėkmingai išspręsti bendromis asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ bei kitų maisto gamintojus vienijančių organizacijų ir sprendimus priimančių institucijų atstovų pastangomis: užtikrintas laisvas prekių judėjimas per sienas ir šalies viduje; neribotas darbuotojų atvykimas į darbo vietas; parengtos LR Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijos maisto gamybos įmonėms, kuriose numatyta, kad nustačius COVID-19 atvejį, išimtiniais atvejais darbuotojai gali tęsti darbą su asmens apsaugos priemonėmis (ne tik privaloma izoliacija 14 dienų).

Tačiau liko dar pakankamai daug neatsakytų klausimų, kurie gal ir neatrodo itin svarbūs, bet gerokai apsunkina įmonių darbą. Pavyzdžiui, koks vidinių įmonių valgyklų statusas, ar jos gali dirbti pandemijos metu? Arba – kaip elgtis su važtaraščiu, keliaujančiu su eksportuojamomis prekėmis per kelias šalis ir liečiamu daugybės rankų.

Maisto pramonė – ypatingai svarbi šaka

Kaip pasakojo pranešėjai, įmonių darbą gerokai sunkino ir kiti karantino laiku priimti sprendimai, Pavyzdžiui, kaip žmonėms atvykti į naktinę pamainą, kai mieste staiga nusprendžiama „nuimti“ į tą rajoną važiuojantį vėlyvą autobusą? Arba kokiomis pažymomis aprūpinti darbuotojus, kad jie galėtų iš rajono atvykti į mieste esančią įmonę, kai ribojamas judėjimą per ilgąjį Velykų savaitgalį?

Kaip teigė diskusiją apibendrinęs asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas Mindaugas Snarskis, malonu, kad daugelis iškilusių problemų buvo sėkmingai išspręsta, kad kontroliuojančiose ir sprendimus priimančiose institucijose buvo atsižvelgta į maisto pramonės atstovų siūlymus bei rekomendacijas. Tačiau tam, kad ištikus panašiai situacijai nesusidurtume su maisto stoka, būtina, kad Lietuvoje atsirastų sąrašas „ypatingai svarbių“ pramonės/paslaugų sričių, kurių veiklos užtikrinimui būtų skiriamas prioritetinis dėmesys.

 „Visa maisto tiekimo grandinė turėtų būti pripažinta ypatingai svarbia pramonės šaka. Tokioms pramonės šakoms turėtų būti užtikrinta nenutrūkstama veikla, laisvas prekių judėjimas per sienas ir šalies viduje, pirmumo teisė prieigai prie išteklių (elektra, vanduo, dujos ir kt.)“, – sakė M. Snarskis.

 Todėl asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ ir kitų maisto produktų gamintojus vienijančių organizacijų atstovai pasirengę jungtis į LR Sveikatos apsaugos ministerijos, LR Krašto apsaugos ministerijos (jos atstovas Arūnas Pudžemis, MPPD Mobilizacijos skyriaus vedėjas taip pat dalyvavo šioje diskusijoje) organizuojamose darbo grupėse, kad būtų parengti realiai veikiantys planai, padėsiantys užtikrinti gyventojų aprūpinimą maisto produktais ekstremalių situacijų metu.

 Mildos Juknevičiūtės nuotr.

IMG_0303 1.JPGIMG_0402 1.JPGIMG_0553 1.JPGIMG_0336 1.JPG

X
Latest Products Image

2020-07-03

Maisto produktų gamintojai aptarė koronaviruso pamokas

skaityti plačiau

Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ primena: ir pasibaigus karantinui daugeliui žmonių reikalinga pagalba

Asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ vienijamos įmonės karantino laikotarpiu rėmė „Maisto banką“, medikus ir net gyvūnų globos įstaigas. Visa parama – beveik už 419 tūkst. eurų, o tai daugiau kaip 64 tonos maisto produktų, beveik 122 tūkst. eurų pinigais ir 86 tūkst. maisto gyvūnams porcijų. Ši parama bus tęsiama ir toliau.

„Džiaugiamės, kad kolegos neliko abejingi šiuo sunkiu laikotarpiu ir padėjo tiems, kam labiausiai tokios paramos reikia: vyresnio amžiaus žmonėms, socialiai remtiniems asmenis, ieškantiems pagalbos „Maisto banke“. Neliko pamiršti ir šio laikotarpio didvyriai – medikai, gelbėję sergančiųjų gyvybes“, – kalbėjo Mindaugas Snarskis, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas.

Per karantino mėnesius asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ įmonės suteikė paramos už beveik 419 tūkst. eurų. Dalį šios sumos – 254 tūkst. eurų – sudarė pagalba maisto produktais, gaiviaisiais gėrimais. Didžioji jų dalis atiteko „Maisto bankui“, kita – gydymo įstaigoms. Paramos pinigais sulaukė Lietuvos medikų sąjūdis – jam skirta beveik 122 tūkst. eurų.

Malonu ir tai, kad įmonės prisidėjo ne tik pinigais, bet ir savo darbu, pavyzdžiui, savanoriavo „Maisto banke“.

Pasak M. Snarskio, ši pagalba nebuvo kažkuo išskirtinė – asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ narės nuolat remia „Maisto banką“, savo miestų nevyriausybines organizacijas, besirūpinančias sunkiai besiverčiančiomis šeimomis, seneliais, vaikais.

„Norėčiau paskatinti kolegas ir po karantino nepamiršti socialiai remtinų asmenų. Skurdas, deja, nesibaigė kartu su karantinu“, – ragino kolegas asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas.

Tai patvirtino labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ direktorius Simonas Gurevičius: nors karantinas Lietuvoje jau sustabdytas, tačiau jo padariniai labai jaučiami. Jei pandemijos pradžioje dėl paramos maistu į „Maisto banką“ dažniausiai kreipėsi senjorai, vėliau dėl uždarytų mokyklų vaikų pilnai išmaitinti neišgalinčios gausios, sunkiau besiverčiančios šeimos, šiandien pagalbos jau prašo ir darbus per karantiną praradę asmenys.

„Remdami daugiau nei penkis šimtus kitų nevyriausybinių organizacijų visoje Lietuvoje, pastebime labai išaugusį jų poreikį maistui. Ypač jis jaučiamas labdaros valgyklose, į kurias pavalgyti ateinančių žmonių skaičius išaugo net kelis kartus. Per pandemiją mūsų šalies gyventojai ir verslo įmonės buvo vieningi kaip niekada, negalime nusisukti ir palikti likimo valiai nelaimės ištiktų žmonių ir dabar – šios vienybės reikia sprendžiant pandemijos sukeltus padarinius. Maistas – vienas svarbiausių žmogaus fiziologinių poreikių, tik patenkinęs jį žmogus randa jėgų spręsti kitas jį ištikusias problemas. Todėl verslo parama maistu ar finansais šiuo metu „Maisto bankui“ reikalinga kaip niekada. Tik jos dėka mūsų organizacija galės padėti kelioms dešimtims tūkstančių nepasiturinčių žmonių visoje Lietuvoje,“ – įsitikinęs S. Gurevičius.

Beje, karantino laiku neliko pamiršti ir gyvūnai – jais besirūpinančioms įstaigoms atiteko beveik 43 tūkst. eurų, o tai – maždaug 86 tūkst. porcijų keturkojams šių prieglaudų gyventojams.

Šiame kontekste derėtų prisiminti dar vieną opią temą – maisto švaistymą. Kai tūkstančiai žmonių eina miegoti būdami alkani, švaistyti maisto produktus – nusikaltimas. Ir ši problema aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Maisto švaistymo prevencija yra vienas iš Jungtinių Tautų Tvaraus vystymosi tikslų.

„Mes, maisto gamintojai taip pat turime kalbėti apie šią aktualiją. Juk niekas nenorime, kad mūsų pagaminti produktai, užuot pasotinę žmones, atsidurtų sąvartyne ir taptų dar viena problema. Čia jau turime kalbėti ne tik apie mūsų socialinę atsakomybę, socialinę paramą, bet ir apie mūsų indėlį į klimato kaitos prevenciją – o tai dabar labai opi tema Europos Sąjungoje“, – priminė dar vieną motyvą M. Snarskis.

Apie asociaciją „Lietuvos maisto pramonė“

1990 m. įkurta asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ vienija Lietuvos ir užsienio kapitalo įmones, gaminančias maisto produktus bei jais prekiaujančias. Asociacijos pagrindiniai veiklos principai remiasi narių atstovavimu, bendradarbiavimu su valstybinėmis institucijomis bei visuomenės švietimu.

Asociacijos nariai – įmonės: AB „Actas“, UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“, „Danone“ SIA, UAB „Estrella Baltics“, UAB „Kėdainių konservų fabrikas“, UAB „Mars Lietuva“, UAB „Minordija“, UAB „Mondelez Baltic“, UAB „Nestle Baltics“, UAB „Puratos Lietuva“, UAB „Vilniaus duona“.



X
Latest Products Image

2020-06-22

Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ primena: ir pasibaigus karantinui daugeliui žmonių reikalinga pagalba

skaityti plačiau

Nuo balandžio 1 d. – nauji reikalavimai maisto žymėjimui. Ar verslas pasirengęs?

2018 m. gegužės 28 d. Europos Komisija priėmė Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 2018/775 (toliau – Reglamentas), kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams 26 straipsnio 3 dalies taikymo taisyklės, susijusios su pagrindinės maisto sudedamosios dalies kilmės šalies ar kilmės vietos nurodymo taisyklėmis. Reglamentas pradedamas taikyti jau šių metų balandžio 1 dieną.

Reglamento tikslas 

Reglamento pagrindinis tikslas - įtvirtinti taisykles, kuriomis vadovaujantis būtų užtikrinta, jog ant maisto prekių pakuočių nebūtų pateikiama klaidinanti informacija, kuri leistų vartotojui susidaryti įspūdį, kad tam tikra maisto prekė yra kilusi iš konkrečios šalies arba vietos, nors iš tiesų jos kilmės šalis arba kilmės vieta yra kita.

Kas yra pagrindinė sudedamoji dalis?

Pagrindinė sudedamoji dalis – maisto produkto sudedamoji dalis arba sudedamosios dalys, kuri (-ios) sudaro daugiau kaip 50 proc. to maisto produkto arba kurią (-ias) vartotojas paprastai sieja su maisto produkto pavadinimu ir kurios (-ių) kiekį daugeliu atvejų reikia nurodyti.

Maisto tvarkymo subjektai, teikdami informaciją apie maisto produkto pagrindinę (-es) sudedamąją (-ąsias) dalį (-is), taip pat turėtų atsižvelgti į įvairius aspektus. Visų pirma, be kiekybinės maisto produkto sudėties, jie turi kruopščiai atsižvelgti į jo specifines savybes, pobūdį ir visą etiketės pateikimo būdą. Jie taip pat turi atsižvelgti į vartotojų suvokimą ir lūkesčius, susijusius su apie konkretų maisto produktą pateikta informacija. Maisto tvarkymo subjektai turėtų atsižvelgti į tai, ar tikėtina, kad tam tikros sudedamosios dalies kilmės nuoroda galėtų iš esmės paveikti vartotojų pirkimo sprendimus ir ar tokios kilmės nuorodos nebuvimas klaidintų vartotojus.

Taip pat paminėtina, kad pagal reglamento (ES) Nr. 1169/2011 7 straipsnį apie pagrindinės sudedamosios dalies kilmės nuorodą pateikta informacija neturi būti klaidinanti ir ja jokiu būdu neturėtų būti pažeidžiamos reglamento 26 straipsnio 3 dalyje išdėstytos nuostatos ir tikslai.

Kada reglamentas taikomas?

Reglamente numatytas reguliavimas yra taikomas tais atvejais, kai maisto prekės kilmės šalis arba kilmės vieta, atsižvelgiant į galiojantį reguliavimą, yra privalomai arba savanoriškai nurodyta ant maisto prekės pakuotės, arba yra pateikiama nuoroda, tokia kaip: paaiškinimai, sąvokos, grafiniai vaizdai arba simboliai, tačiau ji skiriasi nuo jo pagrindinės sudedamosios dalies kilmės šalies ar kilmės vietos. Esant tokioms aplinkybėms yra reikalaujama nurodyti atitinkamos pagrindinės (-ių) sudedamosios (-ųjų) dalies (-ių) kilmės šalį arba kilmės vietą arba nurodoma, kad jos (jų) kilmės šalis arba kilmės vieta yra kita nei tos maisto prekės.

Svarbu pažymėti, jog minimas reguliavimas nėra taikomas įprastiems ir bendriniams pavadinimams, įskaitant ir geografinius pavadinimus, kuriais paraidžiui nurodoma kilmė, tačiau kurie nėra bendrai suprantami kaip maisto prekės kilmės arba kilmės vietos nuoroda, o taip pat ir saugomoms geografinėms nuorodoms bei įregistruotiems prekių ženklams, jeigu juose yra nurodyta prekių kilmė.

Žymėti galima įvairiai

Maisto prekių gamintojams taip pat yra svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Reglamente yra įtvirtinti informacijos pateikimo reikalavimai, taikomi žymoms apie pagrindinės sudedamosios dalies pavadinimą: ši informacija privalo būti tame pačiame regėjimo lauke kaip ir maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos nuoroda, o naudojamo šrifto aukštis turi siekti bent 75 proc. maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos nuorodos šrifto aukščio. Tuo atveju, kai maisto produkto kilmės šalis ar kilmės vieta nurodyta ne rašmenimis, informacija apie pagrindinę sudedamąją dalį turi būti tame pačiame regėjimo lauke kaip ir maisto produkto kilmės šalies arba kilmės vietos nuoroda.

Reglamente taip pat yra pateikiamas sąrašas priemonių, kuriomis naudojantis galima nurodyti pagrindinės sudedamosios dalies kilmės šalį arba kilmės vietą, kuri nėra tokia pati, kaip nurodyta maisto prekės kilmės šalis ar kilmės vieta:

1.     pateikiant nuorodą į vieną iš šių geografinių vietovių: „ES“, „ne ES“ arba „ES ir ne ES“;

2.   pateikiant nuorodą į regioną arba bet kokią kitą geografinę vietovę, esančią keliose valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse;

3.   pateikiant nuorodą į FAO žvejybos rajoną arba jūros ar gėlųjų vandenų rajoną;

4.   pateikiant nuorodą į valstybę (-es) narę (-es) arba trečiąją (-iąsias) šalį (-is);

5.    pateikiant nuorodą į regioną arba bet kokią kitą geografinę vietovę, esančią valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje;

6.   pateikiant nuorodą į kilmės šalį arba kilmės vietą pagal konkrečias Sąjungos nuostatas, taikomas pačiai pagrindinei sudedamajai (-osioms) daliai (-ims).

Maisto prekių gamintojams taip pat yra suteikiama teisė užuot naudojus minimą ženklinimą pateikti pareiškimą: „(pagrindinės sudedamosios dalies pavadinimas) yra / nėra kilęs (-usi) iš (maisto produkto kilmės šalis arba kilmės vietos)“ arba panašią formuluotę, kuri vartotojui veikiausiai turės tokią pačią prasmę.

Leis išparduoti iki balandžio 1 d. paženklintus produktus

Pažymėtina, kad Reglamentas kartu su jame įtvirtintomis taisyklėmis bus pradėtas taikyti nuo 2020 m. balandžio 1 d., tačiau jis nebus taikomas toms maisto prekėms, kurios pateko į rinką arba buvo paženklintos iki šio Reglamento taikymo pradžios, iki kol bus išparduotos tokių maisto prekių atsargos.

Klausimai ir atsakymai – Europos komisijos pranešime

Europos komisija 2020 m. sausio 31 d. išplatino pranešimą dėl Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 26 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, kuriame atsakė į pagrindinius klausimus, galinčius kilti verslui taikant reglamentą: https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/72b70da6-43fc-11ea-b81b-01aa75ed71a1/language-lt/format-xhtml

Valstybių narių kompetentingos institucijos (Lietuvoje – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba) užtikrina, kad būtų tinkamai įgyvendintos pirmiau nurodytos reglamento nuostatos.

 

Tadas Vilčinskas

Advokatų kontora LEXTAL

 

X
Latest Products Image

2020-03-26

Nuo balandžio 1 d. – nauji reikalavimai maisto žymėjimui. Ar verslas pasirengęs?

skaityti plačiau

Nariai

Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo

Asociacijos nariais gali būti juridiniai asmenys – Lietuvoje veikiančios maisto produktus gaminančios bei jais prekiaujančios įmonės.

Narystės nauda:

  • galimybė suvienytomis jėgomis spręsti įmonėms iškylančias problemas bei siekti bendrų tikslų;

  • didesnė tikimybė būti išgirstiems valstybės institucijose;

  • galimybė gauti aktualią informaciją, susijusią su maisto pramone;

  • bendravimas su kolegomis, dalijimasis idėjomis bei gerąja patirtimi.


Kaip tapti nariu?

Norintieji tapti Asociacijos nariais turi pateikti laisvos formos prašymą Asociacijos direktoriui. Jame turėtų būti nurodyta, kad susipažinote su Asociacijos įstatais bei sutinkate prisiimti ir vykdyti Asociacijos nario įsipareigojimus.
Asociacijos valdyba prašymą apsvarsto ne vėliau kaip per du mėnesius nuo jo gavimo dienos. Asociacijos direktorius apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 5 dienas informuoja pareiškėją.

Kontaktai

Asociacija „LIETUVOS MAISTO PRAMONĖ“

Asociacijos valdybos pirmininkas – Mindaugas Snarskis,
UAB Koncernas „Vikonda" generalinis direktorius

Asociacijos direktorė – Irma Pilipienė

Adresas: Gedimino pr. 26-301, LT-01104 Vilnius, Lietuva

Telefonas: +370 5 2627022

El. paštas:  info@maistoasociacija.lt

Soc. tinklai
Top