*/

Apie Asociaciją

„Lietuvos maisto pramonė“– tai savanoriškumo principu susijungusių įvairių šakų maisto pramonės įmonių asociacija. Jos pagrindinis siekis – bendromis narių pastangomis kurti palankias verslo sąlygas Lietuvoje veikiančioms maisto pramonės įmonėms.

Asociacija vienija 11 lietuvių ir užsienio kapitalo įmonių – gaminančių maisto produktus bei jais prekiaujančių.

„Lietuvos maisto pramonė“ įsteigta 1990 metais ir buvo viena pirmųjų šalyje įkurtų asociacijų, atstovaujančių gamybos įmonėms. Šiuo metu Asociacijos narėmis yra įvairių šakų maisto pramonės įmonės – duonos, pyrago, konditerijos, šokolado gaminių, gaiviųjų gėrimų, užkandžių, konservuotų maisto produktų, kavos, pieno produktų, kūdikių maisto, acto, maisto žaliavų konditerijos ir duonos pramonei – gamintojos.
Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) narė.

Apie Asociacijos vienijamas įmones Lietuvoje


money2.png >

420

Metinė apyvarta (mln. eurų)
> people.png

2200

Sukurta darbo vietų
years.png

30

Asociacija veikia metų

Pagrindiniai Asociacijos veiklos principai remiasi atstovavimu nariams, bendradarbiavimu su valstybinėmis institucijomis bei visuomenės švietimu.

  1. Atstovavimas
    • Aukštas narystės standartas ( patikimumas, atsakingumas )

    • Visuomenės ir gamintojų interesų balansas

    • Aukšta kompetencija

  2. Švietimas

    • Sąmoningo vartojimo ugdymas, vartotojų švietimas

    • Atsakingas komunikavimas

    • Bendradarbiavimas su žiniasklaida ir kitų informavimo priemonių naudojimas

  3. Bendradarbiavimas

    • Tikslingas bendradarbiavimas su valstybinėmis institucijomis ir visuomeninėmis organizacijomis kuriant ilgalaikius ryšius visuomeniniams asociacijos tikslams įgyvendinti


Veiklos sritys:

  • maisto kokybė, sauga;

  • maisto produktų ženklinimas;

  • maisto produktų mokesčiai;

  • atliekų tvarkymas;

  • maisto produktų reklama;

  • draugiškas aplinkai apsirūpinimas žaliavomis (tvari plėtra, darnus vystymasis);

  • maisto pramonės reputacija;

  • verslo aplinkos gerinimas.

Visuotinis narių susirinkimas – aukščiausias Asociacijos valdymo organas, šaukiamas ne rečiau kaip kartą per metus. Visuotinis narių susirinkimas dvejų metų laikotarpiui renka Asociacijos valdybos narius, keičia Asociacijos įstatus, nustato stojamojo mokesčioir nario mokesčių dydžius bei mokėjimo tvarką, tvirtina Asociacijos metinę finansinę ataskaitą.

Valdyba – kolegialus valdymo organas. Ji vykdo visuotinio narių susirinkimo pavedimus, priima bei šalina narius, skiria Asociacijos direktorių ir buhalterį, sprendžia Asociacijos veiklos, turtinius bei finansinius klausimus. Valdybą sudaro 5 nariai, renkami iš Asociacijos narių – juridinių asmenų pasiūlytų fizinių asmenų. Valdybai vadovauja valdybos pirmininkas, kurį iš savo narių renka valdyba.

Valdybos nariai ( išrinkti 2019 m. kovo 18 d. visuotiniame narių susirinkime)
Mindaugas Snarskis.png
valdybos pirmininkas
Mindaugas Snarskis
(UAB Koncernas „Vikonda“)
Gabriele Sereniene.png
Gabrielė Šerėnienė
(UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“)
Margarita Čėglienė.png
Margarita Čėglienė
(„Danone”, SIA)
Rasa Bagdonienė
(UAB „Mondelez Baltic“)
(UAB „Nestle Baltics“)

Direktorius – vienasmenis valdymo organas. Jis įgyvendina visuotinio narių susirinkimo bei valdybos sprendimus, atstovauja Asociacijai įvairiose institucijose, visuomeninėse organizacijose, organizuoja ūkinę ir finansinę Asociacijos veiklą.
lpk.png
lgpa.png
lmpa.png
pieno-centras.png
fde.png
etl.png
lpuf.png
 

Naujienos

Nuo balandžio 1 d. – nauji reikalavimai maisto žymėjimui. Ar verslas pasirengęs?

2018 m. gegužės 28 d. Europos Komisija priėmė Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 2018/775 (toliau – Reglamentas), kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams 26 straipsnio 3 dalies taikymo taisyklės, susijusios su pagrindinės maisto sudedamosios dalies kilmės šalies ar kilmės vietos nurodymo taisyklėmis. Reglamentas pradedamas taikyti jau šių metų balandžio 1 dieną.

Reglamento tikslas 

Reglamento pagrindinis tikslas - įtvirtinti taisykles, kuriomis vadovaujantis būtų užtikrinta, jog ant maisto prekių pakuočių nebūtų pateikiama klaidinanti informacija, kuri leistų vartotojui susidaryti įspūdį, kad tam tikra maisto prekė yra kilusi iš konkrečios šalies arba vietos, nors iš tiesų jos kilmės šalis arba kilmės vieta yra kita.

Kas yra pagrindinė sudedamoji dalis?

Pagrindinė sudedamoji dalis – maisto produkto sudedamoji dalis arba sudedamosios dalys, kuri (-ios) sudaro daugiau kaip 50 proc. to maisto produkto arba kurią (-ias) vartotojas paprastai sieja su maisto produkto pavadinimu ir kurios (-ių) kiekį daugeliu atvejų reikia nurodyti.

Maisto tvarkymo subjektai, teikdami informaciją apie maisto produkto pagrindinę (-es) sudedamąją (-ąsias) dalį (-is), taip pat turėtų atsižvelgti į įvairius aspektus. Visų pirma, be kiekybinės maisto produkto sudėties, jie turi kruopščiai atsižvelgti į jo specifines savybes, pobūdį ir visą etiketės pateikimo būdą. Jie taip pat turi atsižvelgti į vartotojų suvokimą ir lūkesčius, susijusius su apie konkretų maisto produktą pateikta informacija. Maisto tvarkymo subjektai turėtų atsižvelgti į tai, ar tikėtina, kad tam tikros sudedamosios dalies kilmės nuoroda galėtų iš esmės paveikti vartotojų pirkimo sprendimus ir ar tokios kilmės nuorodos nebuvimas klaidintų vartotojus.

Taip pat paminėtina, kad pagal reglamento (ES) Nr. 1169/2011 7 straipsnį apie pagrindinės sudedamosios dalies kilmės nuorodą pateikta informacija neturi būti klaidinanti ir ja jokiu būdu neturėtų būti pažeidžiamos reglamento 26 straipsnio 3 dalyje išdėstytos nuostatos ir tikslai.

Kada reglamentas taikomas?

Reglamente numatytas reguliavimas yra taikomas tais atvejais, kai maisto prekės kilmės šalis arba kilmės vieta, atsižvelgiant į galiojantį reguliavimą, yra privalomai arba savanoriškai nurodyta ant maisto prekės pakuotės, arba yra pateikiama nuoroda, tokia kaip: paaiškinimai, sąvokos, grafiniai vaizdai arba simboliai, tačiau ji skiriasi nuo jo pagrindinės sudedamosios dalies kilmės šalies ar kilmės vietos. Esant tokioms aplinkybėms yra reikalaujama nurodyti atitinkamos pagrindinės (-ių) sudedamosios (-ųjų) dalies (-ių) kilmės šalį arba kilmės vietą arba nurodoma, kad jos (jų) kilmės šalis arba kilmės vieta yra kita nei tos maisto prekės.

Svarbu pažymėti, jog minimas reguliavimas nėra taikomas įprastiems ir bendriniams pavadinimams, įskaitant ir geografinius pavadinimus, kuriais paraidžiui nurodoma kilmė, tačiau kurie nėra bendrai suprantami kaip maisto prekės kilmės arba kilmės vietos nuoroda, o taip pat ir saugomoms geografinėms nuorodoms bei įregistruotiems prekių ženklams, jeigu juose yra nurodyta prekių kilmė.

Žymėti galima įvairiai

Maisto prekių gamintojams taip pat yra svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Reglamente yra įtvirtinti informacijos pateikimo reikalavimai, taikomi žymoms apie pagrindinės sudedamosios dalies pavadinimą: ši informacija privalo būti tame pačiame regėjimo lauke kaip ir maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos nuoroda, o naudojamo šrifto aukštis turi siekti bent 75 proc. maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos nuorodos šrifto aukščio. Tuo atveju, kai maisto produkto kilmės šalis ar kilmės vieta nurodyta ne rašmenimis, informacija apie pagrindinę sudedamąją dalį turi būti tame pačiame regėjimo lauke kaip ir maisto produkto kilmės šalies arba kilmės vietos nuoroda.

Reglamente taip pat yra pateikiamas sąrašas priemonių, kuriomis naudojantis galima nurodyti pagrindinės sudedamosios dalies kilmės šalį arba kilmės vietą, kuri nėra tokia pati, kaip nurodyta maisto prekės kilmės šalis ar kilmės vieta:

1.     pateikiant nuorodą į vieną iš šių geografinių vietovių: „ES“, „ne ES“ arba „ES ir ne ES“;

2.   pateikiant nuorodą į regioną arba bet kokią kitą geografinę vietovę, esančią keliose valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse;

3.   pateikiant nuorodą į FAO žvejybos rajoną arba jūros ar gėlųjų vandenų rajoną;

4.   pateikiant nuorodą į valstybę (-es) narę (-es) arba trečiąją (-iąsias) šalį (-is);

5.    pateikiant nuorodą į regioną arba bet kokią kitą geografinę vietovę, esančią valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje;

6.   pateikiant nuorodą į kilmės šalį arba kilmės vietą pagal konkrečias Sąjungos nuostatas, taikomas pačiai pagrindinei sudedamajai (-osioms) daliai (-ims).

Maisto prekių gamintojams taip pat yra suteikiama teisė užuot naudojus minimą ženklinimą pateikti pareiškimą: „(pagrindinės sudedamosios dalies pavadinimas) yra / nėra kilęs (-usi) iš (maisto produkto kilmės šalis arba kilmės vietos)“ arba panašią formuluotę, kuri vartotojui veikiausiai turės tokią pačią prasmę.

Leis išparduoti iki balandžio 1 d. paženklintus produktus

Pažymėtina, kad Reglamentas kartu su jame įtvirtintomis taisyklėmis bus pradėtas taikyti nuo 2020 m. balandžio 1 d., tačiau jis nebus taikomas toms maisto prekėms, kurios pateko į rinką arba buvo paženklintos iki šio Reglamento taikymo pradžios, iki kol bus išparduotos tokių maisto prekių atsargos.

Klausimai ir atsakymai – Europos komisijos pranešime

Europos komisija 2020 m. sausio 31 d. išplatino pranešimą dėl Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 26 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, kuriame atsakė į pagrindinius klausimus, galinčius kilti verslui taikant reglamentą: https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/72b70da6-43fc-11ea-b81b-01aa75ed71a1/language-lt/format-xhtml

Valstybių narių kompetentingos institucijos (Lietuvoje – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba) užtikrina, kad būtų tinkamai įgyvendintos pirmiau nurodytos reglamento nuostatos.

 

Tadas Vilčinskas

Advokatų kontora LEXTAL

 

X
Latest Products Image

2020-03-26

Nuo balandžio 1 d. – nauji reikalavimai maisto žymėjimui. Ar verslas pasirengęs?

skaityti plačiau

Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ atkreipia dėmesį: nešvaistykime maisto!

Karantino išgąsdinti žmonės puolė kaupti maisto atsargas, socialiniuose tinkluose dalijamasi nuotraukomis, kuriose užfiksuotos ištuštėjusios prekybos centrų lentynos, guodžiamasi, kad nepavyko artimiausioje parduotuvėje nusipirkti šviežios mėsos ar kitų produktų. Tokioje situacijoje asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ primena – atkreipkite dėmesį, kad maisto produktai turi galiojimo laiką. Nepamirškite šito!

„Galima suprasti žmonių norą kuo geriau apsirūpinti būtiniausiais maisto produktais. Tačiau nepamirškime – maisto produktai turi galiojimo laiką, ir jam praėjus, produktas bus nebetinkamas vartoti. Tad kraudami pirkinius į krepšį gerai pagalvokite – ar tikrai spėsite juos suvartoti per numatytą terminą“, – kalbėjo Mindaugas Snarskis, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas.

Pasak pašnekovo, einant į parduotuvę reikėtų gerai pamąstyti, ką planuojate artimiausiu laiku gaminti, kokių produktų gali prireikti ir jų įsigykite. (Beje, eidami į parduotuvę paklauskite vienišų senų kaimynų, gal ir jiems reikia kokių produktų. Rūpinkimės vieni kitais, būkime atsakingi.) Priešingu atveju dalis produktų keliaus į šiukšlių dėžę. Už juos sumokėti pinigai bus paleisti vėjais, o kažkas galbūt negalėjo nusipirkti jiems būtinų produktų. Ir šįkart kalbame ne apie badaujančius kažkur toli nuo mūsų, o galbūt apie Jūsų kaimynus.

Skirtingų šaltinių duomenimis, pasaulyje per metus išmetama apie 1,3 mlrd. tonų maisto produktų. Daugiausia: pagamintų maisto produktų, duonos ir pieno gaminių. Per metus išsivysčiusiose šalyse išmetama maisto produktų už maždaug 620 mlrd. eurų, besivystančiose – 280 mlr. eurų.

Net koronaviruso akivaizdoje turėtume išlikti atsakingi ir nepamiršti taupaus vartojimo. Kitaip krizės pasekmės gali būti dar liūdnesnės. Išmestus maisto produktus skaičiuojantis skaitiklis nepaliauja suktis – šiais metais jau į šiukšlių dėžę nukeliavo jau beveik 154 mln tonų.

Šaltinis: https://www.visionscape.group/food-waste-statistics-global/

X
Latest Products Image

2020-03-20

Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ atkreipia dėmesį: nešvaistykime maisto!

skaityti plačiau

Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ kreipiasi į maisto gamintojus: padėkime socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms

Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ kreipiasi į visus maisto gamintojus, kviesdama karantino laikotarpiu padėti socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms.

 „Kviečiame visus kolegas – Lietuvos maisto gamintojus – prisidėti prie aprūpinimo būtinais maisto produktais labiausiai pažeidžiamas gyventojų grupes: vyresnio amžiaus žmones, ypač gyvenančius atokiose vietovėse, socialiai remtinus asmenis. Karantinas gerokai apsunkino šių ir taip nelengvai besiverčiančių žmonių situaciją“, – kviečia Mindaugas Snarskis, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas.

 Pašnekovas ragina bendradarbiauti su nacionalinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis, turinčiomis tinklą visoje Lietuvoje ir galinčiomis pasiekti nuošalių regionų gyventojus bei žinančiomis, kam tos pagalbos reikia, pavyzdžiui „Maisto bankas“, Maltos ordino pagalbos tarnyba, „Caritas“, „Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas“ ir pan.

 „Situacija Lietuvoje dabar iš tiesų sudėtinga: daugelis senolių kaimuose likę vieniši, o dabar dėl amžiaus bei šalutinių ligų jiems nerekomenduojama lankytis parduotuvėje, tad jie liko įkalinti namuose. Uždarius mokyklas bei vaikų dienos centrus, sunkiai besiverčiančių šeimų vaikai nebegali ten pavalgyti, o dažnai čia tiekiamas maistas būdavo vienintelis tos dienos valgis vaikams. Tad kviečiu kolegas, ypač tuos, kurių gaminių eksportas sutriko, padėti šalia esantiems žmonėms“, – kalbėjo M. Snarskis.

 Didžioji dalis Asociacijos įmonių jau ėmėsi tokios iniciatyvos: teikia maistą savo miesto ligoninėms ir senoliams, skiria maisto produktų „Maisto bankui“, pervedė finansinę paramą medikų apsaugos priemonėms įsigyti, remia medikus per Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugiją.

 „Tai graži asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ iniciatyva, galinti padėti daugeliui žmonių. Mes turime infrastruktūrą visoje Lietuvoje, galime išskirstyti maisto produktus, laikomės maisto saugos standartų. Laukiame paramos ir maisto produktais, ir pinigais, už kuriuos galėtume nusipirkti kuro transportui, vežiojančiam produktus“, – sakė Simonas Gurevičius, labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ direktorius.

 Jo teigimu, įmonės gali kreiptis į „Maisto banko“ padalinius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Savo partnerių kontaktais pasidalijo ir „Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas“, juos galite rasti čia.

„Maisto banko“ nuotr.

X
Latest Products Image

2020-03-19

Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ kreipiasi į maisto gamintojus: padėkime socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms

skaityti plačiau

Nariai

Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo
Clients Logo

Asociacijos nariais gali būti juridiniai asmenys – Lietuvoje veikiančios maisto produktus gaminančios bei jais prekiaujančios įmonės.

Narystės nauda:

  • galimybė suvienytomis jėgomis spręsti įmonėms iškylančias problemas bei siekti bendrų tikslų;

  • didesnė tikimybė būti išgirstiems valstybės institucijose;

  • galimybė gauti aktualią informaciją, susijusią su maisto pramone;

  • bendravimas su kolegomis, dalijimasis idėjomis bei gerąja patirtimi.


Kaip tapti nariu?

Norintieji tapti Asociacijos nariais turi pateikti laisvos formos prašymą Asociacijos direktoriui. Jame turėtų būti nurodyta, kad susipažinote su Asociacijos įstatais bei sutinkate prisiimti ir vykdyti Asociacijos nario įsipareigojimus.
Asociacijos valdyba prašymą apsvarsto ne vėliau kaip per du mėnesius nuo jo gavimo dienos. Asociacijos direktorius apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 5 dienas informuoja pareiškėją.

Kontaktai

Asociacija „LIETUVOS MAISTO PRAMONĖ“

Asociacijos valdybos pirmininkas – Mindaugas Snarskis,
UAB Koncernas „Vikonda" generalinis direktorius

Asociacijos direktorė – Irma Pilipienė

Adresas: Gedimino pr. 26-301, LT-01104 Vilnius, Lietuva

Telefonas: +370 5 2627022

El. paštas:  info@maistoasociacija.lt

Soc. tinklai
Top