Lietuvos maisto pramonė

2019-06-17

„Maisto teisė. Apie ką kalba Europa“ tokia tema kalbėjo TGS Baltic kartu su asociacija „Lietuvos maisto pramonė“

Verslo pusryčius tokia tema surengė advokatų kontora TGS Baltic kartu su asociacija „Lietuvos maisto pramonė“. Renginyje aptarta maisto teisinio reguliavimo naujovės, diskutuota apie maisto žymėjimo ir kitas aktualijas.

Ekologiškas, vietos ūkininkų, autentiškas

Tokiais raktiniais žodžiais savo produkciją mėgsta apibūdinti visų Europos šalių gamintojai – siūlo tai, ką vartotojai nori girdėti, o vėliau – ir valgyti. Tokia įžanga pirmąjį pranešimą, pavadintą kaip ir pats renginys, pristatė šeimininkai – TGS Baltic advokatė dr. Asta Šamulevičiūtė, supažindinusi susirinkusiuosius su Europos Sąjungos (ES) maisto teisės naujovėmis.

Praėjusiais metais įsigaliojo reglamentas dėl naujų maisto produktų. Į naujo maisto apibrėžimą įtrauktos naujos kategorijos, pavyzdžiui maisto produktai, kurie sudaryti, išskirti arba pagaminti iš mineralinės kilmės medžiagų, iš gyvūnų ar jų dalių, iš ląstelių kultūros arba audinių kultūros, gautos iš gyvūnų, augalų, mikroorganizmų, grybų ar dumblių. Leidimą tiekti rinkai naują maistą, įsigaliojus reglamentui, galima gauti kur kas paprasčiau: anksčiau – tik autorizavusiam subjektui, nuo šiol – bet kuriam subjektui, jei tik jis laikosi nustatytų reikalavimų. Pati autorizacijos procedūra – centralizuota.

Dar viena naujiena, nuo šių metų gruodžio 14 d. pradedamas taikyti Reglamentas 2017/625, apimsiantis šių sričių reikalavimų laikymosi kontrolę: maisto, pašarų, gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos, ekologiškų produktų, augalų apsaugos priemonių, šalutinių gyvūnų produktų. Remiantis naujuoju dokumentu bus nustatomos bendros importo kontrolės taisyklės, įvedamas Bendrasis sveikatos įvežimo dokumentas, Reglamentas taikomas ir eksportui.

Ekologinę gamybą reguliuos nuo 2021 m. sausio 1 d. taikomas naujas Reglamentas 2018/848. Advokatė dr. A. Šamulevičiūtė pakomentavo, kokias naujienas maisto produktų gamintojams atneš šis naujas dokumentas, kokia bus sertifikavimo sistema, kaip bus vykdoma kontrolė ir pan.

Neliko nepaliesti, ir, panašu, visada aktualūs ženklinimo klausimai.

Kaip vadinsime „obuolių sūrį“ ir „riešutų sviestą“?

Daug diskusijų sukėlė asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorės Irmos Pilipienės pranešimas „Kaip vadinsime „obuolių sūrį“ ir „riešutų sviestą“?“ Europos Teisingumo Teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimu uždrausta parduodamus ar reklamuojamus augalinius ar augalinės kilmės maisto produktus apibūdinti terminu „pienas“ ar pieno produktų pavadinimais (grietinėlė, sūris, sviestas ir pan.). Iškilo grėsmė ne tik sąlyginai naujiems produktams, pavyzdžiui, kokosų pienas ar sviestinės pupelės, bet ir tokiems tradiciniams lietuviškiems patiekalams kaip aguonų pienas, be kurio neįsivaizduojama Kūčių vakarienė.

Kaip juos pavadinti? Jei riešutų sviestas dar galėtų vadintis riešutų pasta ar kremu, tai kaip pavadinti obuolių sūrį ar kokosų pieną? Gėrimu? Bet yra skirtingi produktai: kokosų gėrimas, pienas ir grietinėlė. Arba kaip skambėtų pavadinimas: „kavos gėrimas su avižų gėrimu“?

„Galimi sprendimai: šalims narėms turėtų būti suteikta galimybė papildyti Komisijos sprendimo 2010/791 I priedą įprastai naudojamais tose šalyse gaminamų ir/ar parduodamų produktų pavadinimais arba sąrašas produktų – išimčių turėtų būti vieningas, į sąrašą įtraukti pavadinimai turėtų būti pripažįstami bendrosios taisyklės išimtimi visomis ES šalių kalbomis“, – siūlė sprendimus I. Pilipienė.

Kaip sakė LR Žemės ūkio ministerijos atstovės, kol kas Lietuvos kreipimaisi ir išdėstyti argumentai teigiamo ES valdininkų atsakymo nesulaukė, tolimesni žingsniai kol kas nesvarstomi, laukiama pasiūlymų ir iš pačių maisto gamintojų.

Trečiasis renginio pranešimas: „Užrašai „Be konservantų“ ir kt.“, kurį pristatė Ona Keblienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus patarėja, pakomentavusi teiginių „be konservantų“, „natūralus“ naudojimo galimybes. Keičiantis rinkos tendencijoms, atsižvelgiant į kitose Europos šalyse naudojamą praktiką, planuojama atnaujinti VMVT „Rekomendacijas dėl maisto produktų ženklinimo užrašais „natūralus“ ir „Be E“ bei pan.", todėl verslas kviečiamas teikti savo pasiūlymus dėl galimų užrašų.

Top