2017-10-04
Rugsėjo 19 d. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pristatė apžvalginį maisto produktų kokybės tyrimą. Panagrinėkime, kokie iš tiesų yra rezultatai. Ir ką nutylėjo institucijos, pateikdamos tyrimo išvadas ir įvardydamos, kad į Lietuvą yra tiekiami prastesni produktai?
Minėtam tyrimui buvo atrinkti ir lyginti 33 skirtingų pavadinimų maisto produktai. Siekta išsiaiškinti, ar Lietuvos rinkoje esantys to paties prekės ženklo ir to paties pavadinimo produktai yra vienodos sudėties ir kokybės kaip ir kitose ES šalyse narėse.
• Nebuvo net užsiminta apie tuos maisto produktus, kurių sudėtis bei skoninės savybės yra tokios pačios. Galima tik numanyti, kad tokie produktai “griauna” iš anksto suformuluotas užduotis tyrėjams patvirtinti, kad Lietuvos vartotojai skriaudžiami ir taip suteikti reglamentuotojams papildomų argumentų atimti teisę spręsti, ką gaminti ir ką vartoti.
• Neįvertinti ženklinimo skirtumai, kurie egzistuoja net harmonizuotoje rinkoje (nacionaliniai Vokietijos reikalavimai dėl produktų praturtinimo vitaminais bei vidinė praktika, leidžianti nenurodyti etiketėje sudedamųjų dalių, jeigu jos neturi įtakos galutiniam produktui, o naudojamos tik produkto paruošimo procese). Rasti ženklinimo skirtumai pateikti kaip produktų receptūrų skirtumai, net neįsigilinus į kitos rinkos nacionalinės teisės reikalavimus. Apmaudu, kad toks paviršutiniškas požiūris ir atitinkamas rezultatas pateiktas kaip neigiamas vartotojui.
• Neįvertinta, kad tą patį prekės ženklą gali turėti skirtingi produktai, besiskiriantys svoriu, forma, todėl kai kuriais atvejais buvo lyginami ne tapatūs produktai.
• Nebuvo pasakyta, kad kai kurių produktų receptūrų skirtumai yra palankūs Lietuvos vartotojams, kurie nori daugiau sulčių gėrime, siekia reguliuoti kalorijų kiekį, todėl cukrus keičiamas natūralios kilmės saldikliu ir pan.
• Tyrimui trūko objektyvumo, nes buvo pasirinktas per mažas šalių skaičius produktų įsigijimui. Be to, viešai skelbta, kad buvo lyginti Vokietijoje ir Lietuvoje pirkti produktai, o, kaip paaiškėjo vėliau, dalis jų buvo įsigyta ir Belgijoje.
Apmaudu, kad 0,1 % dydžio matematinės paklaidos, atsiradusios nurodant sudedamųjų dalių kiekius, buvo pateiktos kaip reikšmingi skirtumai.
Daug šių nesusipratimų galima buvo išvengti, jei būtų vykęs dialogas tarp institucijų ir gamintojų ar juos vienijančių asociacijų. Buvome pasirengę atsakyti į kilusius klausimus, pateikti argumentuotus paaiškinimus.
Vartotojų pasitikėjimas, jo lūkesčų tenkinimas ir produktų kokybė įmonėms yra esminis kiekvieno rimto gamintojo tikslas – taip auginamas pasitikėjimas prekės ženklu, juo žymimais gaminiais, o tai ir yra ilgalaikė verslo sėkmė. Produktų receptūriniai skirtumai nėra kokybės skirtumai. Receptūros visada bus arčiau vartotojų, visada turės tam tikrus savitumus, priklausomai nuo vartotojų įpročių, skonio bei tradicijų. Svarbu kad vartotojas, pirkdamas produktą, gautų išsamią, teisingą informaciją ir ja remiantis galėtų priimti sprendimus pagal savo individualius poreikius.
Sveikiname Europos Komisijos žingsnį pradėti dialogą su gamintojais bei prekių ženklų turėtojais ir tikimės, kad bendras požiūris visoje ES padės išvengti atskirose rinkose pateikiamų interpretacijų.
Tad ar ne metas institucijoms objektyviais tyrimais, konstruktyviu dialogu su visom suinteresuotom šalim išties tapti vartotojų gynėju, vaduojančiu iš, o ne skatinančiu menkumo kompleksus?
http://www.vz.lt/prekyba/2017/10/03/skirtinga-maisto-sudetis-ka-nutylejo-zum-ir-vmvt
Verslo žinios, 2017-10-03