Lietuvos maisto pramonė

„Verslo žinių“ skiltyje "Jūsų nuomonė" – straipsnis apie valstybės ir pramonės atstovų bendradarbiavimo galimybes

Bendradarbiaujant atsiveria galimybių

Maisto produktų ir gėrimų pramonė yra viena didžiausių Lietuvoje, sukurianti 5 proc. šalies BVP ir užimanti ketvirtadalį eksporto rinkos. Tokios plačios apimties sektoriaus reguliavimui Lietuvoje dedamos didelės valstybinių institucijų pastangos, tačiau pavyzdžiai iš viso pasaulio rodo, kad geriausius rezultatus užtikrina ne tik griežta kontrolė, bet ir bendradarbiavimas, sprendžiant aktualiausius klausimus.

Maisto pramonės sektoriuje dirba daugiau nei 900 įmonių, o remiantispaskutiniais Lietuvos verslo konfederacijos duomenimis, maisto produktų ir gėrimų gamintojų indėlis į mūsų valstybės BVP Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkį viršija daugiau nei 2 kartus. Kalbant apie sektoriaus reguliavimą, valstybinės institucijos rengia maisto saugos standartus, informuoja apie jų pokyčius, atlieka planinius ir neplaninius įmonių patikrinimus, prižiūri, kad būtų laikomasi nacionalinių ir ES teisės aktų. Tačiau Lietuvoje neatkreipiamas dėmesys, jog maisto gaminių kokybės ir pačios pramonės augimą skatina ne tik griežtas reguliavimas, daug plačių galimybių atveria ir valstybės bei pramonės atstovų bendradarbiavimas.

Kaip bendradarbiavimas galėtų būti įgyvendinamas? Vieną geriausių viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimo pavyzdžių rodo JAV. Maisto produktų ir gėrimų gamintojai šviečia reguliuojančias institucijas apie konkrečių gamybos sričių ypatumus, patys teikia siūlymų maisto saugai užtikrinti. Neseniai bendromis jėgomis buvo investuota į naujas modernesnes produktų atsekamumo technologijas, kurios prireikus padeda iš prekybos itin skubiai išimti netinkamas prekes. Tokį bendradarbiavimą jie vadina maisto kultūros kūrimu, o aukštesni veiklos standartai keliami savanoriškai.

Kita geroji bendradarbiavimo praktika geografiškai artimesnė. Prieš dvejus metus Latvijoje buvo suburta maisto taryba. Šią darbo grupę sudaro atstovai iš 4 ministerijų, Latvijos maisto pramonės federacijos, pagrindinių žemdirbius vienijančių organizacijų bei Prekybos maisto produktais asociacijos. Tai puikus pavyzdys Lietuvai, kaip aktualiausi pramonės klausimai sprendžiami ir bendra šalies pozicija formuojama prie bendro diskusijų stalo.

Lietuvoje panašiu viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo pavyzdžiu galėjo tapti 2015 m. liepą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu įsteigtas Maisto ir mitybos mokslo komitetas. Maisto pramonės atstovai išreiškė norą prisidėti prie šio komiteto ir pasidalyti savo ekspertų žiniomis. Deja, argumentas, kad komitetą sudaro tik mokslo atstovai, užkirto kelius tapti jo dalimi ir prisidėti prie bendros pozicijos formavimo.

Siekiant, kad Lietuvoje maisto pramonės ir valstybinių institucijųbendradarbiavimas taptų efektyvesnis, reikia palyginti nedaug. Pirmiausia tikslinga dažniau dalintis gerosiomis veiklos praktikomis. Kitas etapas – aptariant esminius klausimus, įtraukti maisto pramonės atstovus. Derinant kiekvienos pusės ekspertines žinias ir gerąsias praktikas, formuojamas tarpusavio pasitikėjimas ir priimami vartotojams bei valstybei naudingiausi sprendimai.

IRMA PILIPIENĖ 

Asociacijos "Lietuvos maisto pramonė" vadovė

Šaltinis: VERSLO ŽINIOS 2016 02 23