2014-10-03
Lietuvos pramonininkų konfederacijos
PAREIŠKIMAS
Dėl maisto mokesčių
(Dėl sveikatai nepalankių maisto produktų apmokestinimo)
Lietuvos pramonininkų konfederacija, reaguodama į situaciją, kad kai kurių ES valstybių narių vyriausybės jau yra įvedusios mokesčius tam tikrų kategorijų maisto produktams ir maisto ingredientams (tokiems kaip cukrus, riebalai, gaivieji gėrimai ir pan.), o kitose šalyse, tame tarpe ir Lietuvoje, šia tema plačiai diskutuojama, ir įvertinusi kitų šalių patirtį bei galimą maisto mokesčių įtaką šalies ekonomikai, pasisako prieš tokių mokesčių įvedimą dėl šių priežasčių:
• Nėra įtikimų mokslinių duomenų, kad maisto mokesčiai būtų veiksminga priemonė keičiant vartotojų mitybos įpročius ir kovojant su nutukimu bei kitomis neužkrečiamomis ligomis.
• Maisto mokesčiai yra regresyvūs ir turi socialinio diskriminavimo požymių.
Mažesnes pajamas gaunantys vartotojai maistui ir gėrimams išleidžia proporcingai didesnę dalį savo pajamų, todėl tokia apmokestinimo sistema labiausiai pakenktų neturtingesniems vartotojams ir dar labiau padidintų socialinę atskirtį.
• Tokie mokesčiai yra diskriminaciniai, kadangi jie yra orientuoti į vienus maisto produktus ir ingredientus, bet ne į kitus, kurių sudėtis yra panaši ar ekvivalentiška – dėl to panašios maistinės vertės produktai gali būti apmokestinti skirtingai.
Europos Komisijos užsakymu atlikta studija parodė, kad įvedus mokesčius apmokestinamų produktų pardavimai sumažėja, tačiau tai nereiškia, kad vartotojai keičia savo mitybos įpročius ir pradeda mažiau vartoti tų sudedamųjų maisto dalių, kurių suvartojimą ir siekiama sumažinti įvestais mokesčiais ( t.y. riebalų, cukraus, druskos). Jie tiesiog pereina prie produktų pakaitalų - pigesnių prekių ženklų ar panašios sudėties, tačiau neapmokestinamų ar mažesniu tarifu apmokestinamų produktų.
• Atskirų maisto produktų apmokestinimas kelia didelę riziką maisto pramonės įmonių konkurencingumui, skatina nesąžiningą konkurenciją bei tarpregioninį apsipirkinėjimą.
• Maisto mokesčiai neigiamai įtakoja šalies makroekonomiką.
Maisto pramonė didele dalimi prisideda prie šalies BVP ir tais atvejais, kai kainos padidėja dėl mokesčių politikos, sumažėja ir produktų pardavimai, kas, savo ruožtu, daro neigiamą poveikį BVP augimui. Tai taip pat neigiamai įtakoja verslo investicijų augimą, didina nedarbą.
Vietoje papildomų mokesčių, kuriais siekiama sumažinti kai kurių maisto produktų ar jų sudedamųjų dalių vartojimą, įvedimo siūlome imtis platesnių priemonių vartotojų mitybos bei gyvenimo būdo pokyčiams skatinti, kurių pagrindinė turėtų būti – kryptingas visų gyventojų grupių švietimas mitybos bei sveikos gyvensenos klausimais.
Priimta LPK ekonomikos-finansų komiteto posėdyje 2014-09-30