2021 metų tikslai: palanki verslo aplinka ir plėtra

Tradiciškai asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ visuotiniame susirinkime aptarti 2020 metais nuveikti darbai ir nubrėžtos pagrindinės 2021 metų veiklos gairės. Praėję metai pažymėti dviem svarbiausiais įvykiais – pandemija ir Asociacijos veiklos 30-metis – jie kaip raudona gija žymėjo visus renginius ir veiklas.

 „Praėjusiais metais gerokai sustiprinome savo raumenis ir buvome išgirsti valdžios institucijų, kai drauge su kolegomis iš kitų asociacijų teikėme pasiūlymus maisto pramonės veiklą per COVID-19 pandemiją reglamentuojančiais klausimais: dėl ekstremaliosios situacijos priemonių taikymo verslui, dėl SAM rekomendacijų saugumui užtikrinti maisto pramonės įmonėse, dėl lankstesnio institucijų požiūrio į maisto teisės reikalavimų taikymą karantino laikotarpiu. Rezultatas – mūsų įmonės iš tiesų galėjo sėkmingai (atsižvelgiant į buvusią situaciją) veikti ir aprūpinti šalies žmones maisto produktais“, – susirinkimo pradžioje kalbėjo Mindaugas Snarskis, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas.

Kol kas maisto sektorius (visa maisto tiekimo grandinė) dar nepripažintas ypač svarbiu, tuo klausimu teks padirbėti ir šiais metais, bet tai, kad maisto produktų gamintojai įtraukti į prioritetinį sąrašą skiepijimui nuo koronaviruso, jau nemažas žingsnis šia kryptimi.

Pandemija ir karantinas gerokai apsunkino tradicinių Asociacijos apskritojo stalo diskusijų organizavimą, tačiau ištaikius momentą vieną jų tema: „Koronavirusas ir maisto pramonė – ko išmokome?“ pavyko surengti „gyvai“. Konferencija „Ką valgysime po 30 metų: inovacijos maisto pramonėje“ vyko nuotoliniu būdu, prie jos prisijungė ir užsienio šalių pranešėjai, pranešimų klausėsi beveik du šimtai žmonių.

Šiais metais toliau bus tęsiami pernai pradėti darbai. Vienas iš pagrindinių tikslų – atstovauti Asociacijos nariams siekiant sukurti palankią aplinką verslui. Ir čia vienas pagrindinių uždavinių – pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinis reguliavimas, kad būtų sukurta skaidri, subalansuota pakuočių atliekų tvarkymo sistema. Kita svarbi veiklos kryptis – maisto produktų ženklinimas ir sudėties gerinimas, kad vartotojai galėtų pasirinkti jiems patinkančių produktų, nepasimesdami tarp painaus ir sudėtingo žymėjimo.

2021 metų pradžioje prie Asociacijos prisijungė UAB „Krekenavos agrofirma“, laukiama ir kitų žinomų Lietuvos įmonių. Beje, tapti Asociacijos nariais kviečiami ne tik ilgas veiklos tradicijas turintys maisto gamintojai, bet ir mažos inovatyvios įmonės, startuoliai, kurie jau mielai dalyvauja Asociacijos renginiuose. Jiems tai galėtų būti puikus tramplinas siekiant platesnio pripažinimo tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse.

Kitas šių metų Asociacijos veiklos tikslas suburti platesnį narių ratą, siekiant kuo plačiau ir reprezentatyviau atstovauti maisto pramonės interesams.

X
Latest Products Image

2021-03-16

2021 metų tikslai: palanki verslo aplinka ir plėtra

skaityti plačiau

Asociacijos pozicija dėl pakuočių atliekų tvarkymo sistemos pertvarkos

Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ trečiadienį kreipėsi į LR Aplinkos ministeriją išdėstydama savo poziciją dėl pakuočių atliekų tvarkymo sistemos pertvarkos.

 „Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ vienija Lietuvoje veikiančias atsakingas maisto pramonės įmones, kurios pasirengusios svariai prisidėti prie aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo, taip pat ir prie kaip galima geresnio jų pakuočių atliekų surinkimo, paruošimo ir perdirbimo. Palaikome LR Aplinkos ministerijos pasiryžimą inicijuoti pokyčius, pradėti atviras diskusijas apie esamos pakuočių atliekų tvarkymo sistemos trūkumus ir netobulumus bei kviesti visas suinteresuotas puses prisidėti prie naujos, efektyvesnės, skaidresnės sistemos kūrimo“, – rašoma ministerijai įteiktame Asociacijos direktorės Irmos Pilipienės pasirašytame rašte.

 Asociacijos atstovaujamų gamintojų importuotojų požiūriu, svarbiausi klausimai, kuriuos reikia spręsti peržiūrint sistemą:

-          gamintojų ir importuotojų įtakos didinimas tvarkant pakuočių atliekas;

-          pakuočių atliekų tvarkymo sistemos skaidrumas;

-          pakuočių atliekų perdirbimo gerinimas;

-          kaštų prognozavimas ir valdymas.

 „Todėl palaikome gamintojų ir importuotojų iniciatyvą Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemos teisinės bazės tobulinimo darbo grupės posėdyje plačiau išanalizuoti galimus atliekų tvarkymo sistemos pakeitimo variantus, iš kurių vienas – Lietuvos verslo konfederacijos siūlomas modelis“, – teigiama Asociacijos parengtame dokumente.

 

Pixabey.com nuotr.

X
Latest Products Image

2021-03-12

Asociacijos pozicija dėl pakuočių atliekų tvarkymo sistemos pertvarkos

skaityti plačiau

Komentaras dėl „sviesto sviestuoto“ ir „avižų pieno“

Situacija, kai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) uždraudė įmonei, gaminančiai riešutų kremą, naudoti prekės ženklą „Sviestas sviestuotas“, vėl įpylė benzino į prigesusias diskusijas apie augalinės kilmės produktus, besivadinančius pienu, sviestu ir pan.

VMVT tikina, kad ji viską daro teisėtai, nes vadovaujasi Europos Teisingumo Teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimu, draudžiančiu parduodamus ar reklamuojamus augalinius ar augalinės kilmės maisto produktus apibūdinti terminu „pienas“ ar pieno produktų pavadinimais (grietinėlė, sūris, sviestas ir pan.).

Šios diskusijos pasiekė net LR Seimo Kaimo reikalų komitetą, į jas įsitraukė ministerijų vadovai. Norisi tikėti, kad augalinių produktų terminų klausimas galiausiai sulauks tinkamo dėmesio. Taip, Europos Teisingumo teismo (ETT) sprendimas galutinis ir neskundžiamas, tačiau jis remiasi Reglamentu 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas (VII priedas III dalis) ir Komisijos sprendimu 2010/791, kuriame numatytos išimtys dėl pavadinimų naudojimo atskirose šalyse.

Ir čia norėtųsi atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Minėtu „sviesto sviestuoto“ atveju, šis ETT sprendimo taikymas apskritai atrodo nelogiškai, nes jame kalbama apie produktų pavadinimus, tuo tarpu sviestas sviestuotas yra prekės ženklas, ir juo labiau – frazeologizmas, ir jo prasmę reikėtų vertinti kaip žodžių junginio, o ne kaip atskirų žodžių.

Tačiau yra dar opesnių klausimų su augaliniais produktais, kurių pavadinimus įmonės turėjo pakeisti po ETT sprendimo. Jeigu riešutų sviestą dar galima vadinti riešutų pasta ar kremu, tai kaip pavadinti obuolių sūrį, aguonų pieną ar sviestines pupeles? Arba kaip skambėtų pavadinimas: „kavos gėrimas su avižų gėrimu“?

Ir dar vienas niuansas – minėtas ETT sprendimas netaikomas apibūdinant produktus, kurių tikslus pobūdis žinomas dėl jų tradicinio vartojimo ir (arba), kai pavadinimais aiškiai apibūdinama būdinga produkto savybė. Tik viena būtina sąlyga – tokie produktai turi būti įtraukti į Komisijos sprendimo 2010/791 I priedą. Pastarajame nurodyti produktai, kurie, valstybių narių nuomone, jų teritorijose atitinka numatytus kriterijus dėl tradicinio vartojimo. Sąraše pateikti produktai 15 valstybių narių kalbomis (ispanų, lenkų, slovėnų – po 1 produktą; prancūzų – 17, anglų – 20, vokiečių – 21). Lietuvių, latvių, estų kalbomis produktų sąraše nėra. Kiekvienas į sąrašą įtrauktas pavadinimas pripažįstamas tik ta kalba, kuria jis įrašytas, todėl „coconut milk“ gali būti, o „kokosų pienas“ – taip rašyti draudžiama.

Kodėl taip nutiko? Lietuvos prašymas papildyti sąrašą atmestas, nes jis turėjo būti pateiktas stojant į ES. Mes tokio sąrašo tuomet nepateikėme. Dar vienas reikalavimas – terminui „tradicinis“ taikomas apibrėžimas: „tradicinis“ reiškia produktą, kurio naudojimo vidaus rinkoje laikotarpis, perduodant iš kartos į kartą, yra įrodomas ir jis turi būti bent 30 metų. Taigi, aguonų pieną ir obuolių sūrį tikrai turime kur kas daugiau nei 30-metį, tačiau ir tokie produktai, kaip riešutų sviestas, kokosų ar migdolų pienas, mūsų rinkoje atsiradę po Nepriklausomybės atkūrimo, jau seniai yra tapę šiuolaikinės visuomenės kasdienybe.

Taigi, dabar į Lietuvą importuojami „peanut butter“, „coconut milk“, „almond milk“, lietuviškame vertime turi būti vadinami jau kitaip – kokosų pienas privalo virsti gėrimu, riešutų sviestas – kremu ar pan. Ar tai nėra vartotojų klaidinimas?

Asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ nuomone, klausimas dėl vienodų sąlygų taikymo visoms ES šalims turėtų būti dar kartą keliamas Europos Komisijoje, geriausiai – susivienijus su kitomis į sąrašą nepatekusiomis valstybėmis narėmis.

Galimi sprendimai – siūlomas vienas iš šių variantų:

·         šalims narėms turėtų būti suteikta galimybė papildyti Komisijos sprendimo 2010/791 I priedą įprastai naudojamais tose šalyse gaminamų ir/ar parduodamų produktų pavadinimais;

·         sąrašas produktų – išimčių turėtų būti vieningas, į sąrašą įtraukti pavadinimai turėtų būti pripažįstami bendrosios taisyklės išimtimi visomis ES šalių kalbomis.

 

 Irma Pilipienė,

Asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė

X
Latest Products Image

2021-01-08

Komentaras dėl „sviesto sviestuoto“ ir „avižų pieno“

skaityti plačiau
Top