Nuo balandžio 1 d. – nauji reikalavimai maisto žymėjimui. Ar verslas pasirengęs?

2018 m. gegužės 28 d. Europos Komisija priėmė Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 2018/775 (toliau – Reglamentas), kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams 26 straipsnio 3 dalies taikymo taisyklės, susijusios su pagrindinės maisto sudedamosios dalies kilmės šalies ar kilmės vietos nurodymo taisyklėmis. Reglamentas pradedamas taikyti jau šių metų balandžio 1 dieną.

Reglamento tikslas 

Reglamento pagrindinis tikslas - įtvirtinti taisykles, kuriomis vadovaujantis būtų užtikrinta, jog ant maisto prekių pakuočių nebūtų pateikiama klaidinanti informacija, kuri leistų vartotojui susidaryti įspūdį, kad tam tikra maisto prekė yra kilusi iš konkrečios šalies arba vietos, nors iš tiesų jos kilmės šalis arba kilmės vieta yra kita.

Kas yra pagrindinė sudedamoji dalis?

Pagrindinė sudedamoji dalis – maisto produkto sudedamoji dalis arba sudedamosios dalys, kuri (-ios) sudaro daugiau kaip 50 proc. to maisto produkto arba kurią (-ias) vartotojas paprastai sieja su maisto produkto pavadinimu ir kurios (-ių) kiekį daugeliu atvejų reikia nurodyti.

Maisto tvarkymo subjektai, teikdami informaciją apie maisto produkto pagrindinę (-es) sudedamąją (-ąsias) dalį (-is), taip pat turėtų atsižvelgti į įvairius aspektus. Visų pirma, be kiekybinės maisto produkto sudėties, jie turi kruopščiai atsižvelgti į jo specifines savybes, pobūdį ir visą etiketės pateikimo būdą. Jie taip pat turi atsižvelgti į vartotojų suvokimą ir lūkesčius, susijusius su apie konkretų maisto produktą pateikta informacija. Maisto tvarkymo subjektai turėtų atsižvelgti į tai, ar tikėtina, kad tam tikros sudedamosios dalies kilmės nuoroda galėtų iš esmės paveikti vartotojų pirkimo sprendimus ir ar tokios kilmės nuorodos nebuvimas klaidintų vartotojus.

Taip pat paminėtina, kad pagal reglamento (ES) Nr. 1169/2011 7 straipsnį apie pagrindinės sudedamosios dalies kilmės nuorodą pateikta informacija neturi būti klaidinanti ir ja jokiu būdu neturėtų būti pažeidžiamos reglamento 26 straipsnio 3 dalyje išdėstytos nuostatos ir tikslai.

Kada reglamentas taikomas?

Reglamente numatytas reguliavimas yra taikomas tais atvejais, kai maisto prekės kilmės šalis arba kilmės vieta, atsižvelgiant į galiojantį reguliavimą, yra privalomai arba savanoriškai nurodyta ant maisto prekės pakuotės, arba yra pateikiama nuoroda, tokia kaip: paaiškinimai, sąvokos, grafiniai vaizdai arba simboliai, tačiau ji skiriasi nuo jo pagrindinės sudedamosios dalies kilmės šalies ar kilmės vietos. Esant tokioms aplinkybėms yra reikalaujama nurodyti atitinkamos pagrindinės (-ių) sudedamosios (-ųjų) dalies (-ių) kilmės šalį arba kilmės vietą arba nurodoma, kad jos (jų) kilmės šalis arba kilmės vieta yra kita nei tos maisto prekės.

Svarbu pažymėti, jog minimas reguliavimas nėra taikomas įprastiems ir bendriniams pavadinimams, įskaitant ir geografinius pavadinimus, kuriais paraidžiui nurodoma kilmė, tačiau kurie nėra bendrai suprantami kaip maisto prekės kilmės arba kilmės vietos nuoroda, o taip pat ir saugomoms geografinėms nuorodoms bei įregistruotiems prekių ženklams, jeigu juose yra nurodyta prekių kilmė.

Žymėti galima įvairiai

Maisto prekių gamintojams taip pat yra svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Reglamente yra įtvirtinti informacijos pateikimo reikalavimai, taikomi žymoms apie pagrindinės sudedamosios dalies pavadinimą: ši informacija privalo būti tame pačiame regėjimo lauke kaip ir maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos nuoroda, o naudojamo šrifto aukštis turi siekti bent 75 proc. maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos nuorodos šrifto aukščio. Tuo atveju, kai maisto produkto kilmės šalis ar kilmės vieta nurodyta ne rašmenimis, informacija apie pagrindinę sudedamąją dalį turi būti tame pačiame regėjimo lauke kaip ir maisto produkto kilmės šalies arba kilmės vietos nuoroda.

Reglamente taip pat yra pateikiamas sąrašas priemonių, kuriomis naudojantis galima nurodyti pagrindinės sudedamosios dalies kilmės šalį arba kilmės vietą, kuri nėra tokia pati, kaip nurodyta maisto prekės kilmės šalis ar kilmės vieta:

1.     pateikiant nuorodą į vieną iš šių geografinių vietovių: „ES“, „ne ES“ arba „ES ir ne ES“;

2.   pateikiant nuorodą į regioną arba bet kokią kitą geografinę vietovę, esančią keliose valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse;

3.   pateikiant nuorodą į FAO žvejybos rajoną arba jūros ar gėlųjų vandenų rajoną;

4.   pateikiant nuorodą į valstybę (-es) narę (-es) arba trečiąją (-iąsias) šalį (-is);

5.    pateikiant nuorodą į regioną arba bet kokią kitą geografinę vietovę, esančią valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje;

6.   pateikiant nuorodą į kilmės šalį arba kilmės vietą pagal konkrečias Sąjungos nuostatas, taikomas pačiai pagrindinei sudedamajai (-osioms) daliai (-ims).

Maisto prekių gamintojams taip pat yra suteikiama teisė užuot naudojus minimą ženklinimą pateikti pareiškimą: „(pagrindinės sudedamosios dalies pavadinimas) yra / nėra kilęs (-usi) iš (maisto produkto kilmės šalis arba kilmės vietos)“ arba panašią formuluotę, kuri vartotojui veikiausiai turės tokią pačią prasmę.

Leis išparduoti iki balandžio 1 d. paženklintus produktus

Pažymėtina, kad Reglamentas kartu su jame įtvirtintomis taisyklėmis bus pradėtas taikyti nuo 2020 m. balandžio 1 d., tačiau jis nebus taikomas toms maisto prekėms, kurios pateko į rinką arba buvo paženklintos iki šio Reglamento taikymo pradžios, iki kol bus išparduotos tokių maisto prekių atsargos.

Klausimai ir atsakymai – Europos komisijos pranešime

Europos komisija 2020 m. sausio 31 d. išplatino pranešimą dėl Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 26 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, kuriame atsakė į pagrindinius klausimus, galinčius kilti verslui taikant reglamentą: https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/72b70da6-43fc-11ea-b81b-01aa75ed71a1/language-lt/format-xhtml

Valstybių narių kompetentingos institucijos (Lietuvoje – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba) užtikrina, kad būtų tinkamai įgyvendintos pirmiau nurodytos reglamento nuostatos.

 

Tadas Vilčinskas

Advokatų kontora LEXTAL

 

X
Latest Products Image

2020-03-26

Nuo balandžio 1 d. – nauji reikalavimai maisto žymėjimui. Ar verslas pasirengęs?

skaityti plačiau

Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ atkreipia dėmesį: nešvaistykime maisto!

Karantino išgąsdinti žmonės puolė kaupti maisto atsargas, socialiniuose tinkluose dalijamasi nuotraukomis, kuriose užfiksuotos ištuštėjusios prekybos centrų lentynos, guodžiamasi, kad nepavyko artimiausioje parduotuvėje nusipirkti šviežios mėsos ar kitų produktų. Tokioje situacijoje asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ primena – atkreipkite dėmesį, kad maisto produktai turi galiojimo laiką. Nepamirškite šito!

„Galima suprasti žmonių norą kuo geriau apsirūpinti būtiniausiais maisto produktais. Tačiau nepamirškime – maisto produktai turi galiojimo laiką, ir jam praėjus, produktas bus nebetinkamas vartoti. Tad kraudami pirkinius į krepšį gerai pagalvokite – ar tikrai spėsite juos suvartoti per numatytą terminą“, – kalbėjo Mindaugas Snarskis, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas.

Pasak pašnekovo, einant į parduotuvę reikėtų gerai pamąstyti, ką planuojate artimiausiu laiku gaminti, kokių produktų gali prireikti ir jų įsigykite. (Beje, eidami į parduotuvę paklauskite vienišų senų kaimynų, gal ir jiems reikia kokių produktų. Rūpinkimės vieni kitais, būkime atsakingi.) Priešingu atveju dalis produktų keliaus į šiukšlių dėžę. Už juos sumokėti pinigai bus paleisti vėjais, o kažkas galbūt negalėjo nusipirkti jiems būtinų produktų. Ir šįkart kalbame ne apie badaujančius kažkur toli nuo mūsų, o galbūt apie Jūsų kaimynus.

Skirtingų šaltinių duomenimis, pasaulyje per metus išmetama apie 1,3 mlrd. tonų maisto produktų. Daugiausia: pagamintų maisto produktų, duonos ir pieno gaminių. Per metus išsivysčiusiose šalyse išmetama maisto produktų už maždaug 620 mlrd. eurų, besivystančiose – 280 mlr. eurų.

Net koronaviruso akivaizdoje turėtume išlikti atsakingi ir nepamiršti taupaus vartojimo. Kitaip krizės pasekmės gali būti dar liūdnesnės. Išmestus maisto produktus skaičiuojantis skaitiklis nepaliauja suktis – šiais metais jau į šiukšlių dėžę nukeliavo jau beveik 154 mln tonų.

Šaltinis: https://www.visionscape.group/food-waste-statistics-global/

X
Latest Products Image

2020-03-20

Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ atkreipia dėmesį: nešvaistykime maisto!

skaityti plačiau

Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ kreipiasi į maisto gamintojus: padėkime socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms

Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ kreipiasi į visus maisto gamintojus, kviesdama karantino laikotarpiu padėti socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms.

 „Kviečiame visus kolegas – Lietuvos maisto gamintojus – prisidėti prie aprūpinimo būtinais maisto produktais labiausiai pažeidžiamas gyventojų grupes: vyresnio amžiaus žmones, ypač gyvenančius atokiose vietovėse, socialiai remtinus asmenis. Karantinas gerokai apsunkino šių ir taip nelengvai besiverčiančių žmonių situaciją“, – kviečia Mindaugas Snarskis, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas.

 Pašnekovas ragina bendradarbiauti su nacionalinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis, turinčiomis tinklą visoje Lietuvoje ir galinčiomis pasiekti nuošalių regionų gyventojus bei žinančiomis, kam tos pagalbos reikia, pavyzdžiui „Maisto bankas“, Maltos ordino pagalbos tarnyba, „Caritas“, „Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas“ ir pan.

 „Situacija Lietuvoje dabar iš tiesų sudėtinga: daugelis senolių kaimuose likę vieniši, o dabar dėl amžiaus bei šalutinių ligų jiems nerekomenduojama lankytis parduotuvėje, tad jie liko įkalinti namuose. Uždarius mokyklas bei vaikų dienos centrus, sunkiai besiverčiančių šeimų vaikai nebegali ten pavalgyti, o dažnai čia tiekiamas maistas būdavo vienintelis tos dienos valgis vaikams. Tad kviečiu kolegas, ypač tuos, kurių gaminių eksportas sutriko, padėti šalia esantiems žmonėms“, – kalbėjo M. Snarskis.

 Didžioji dalis Asociacijos įmonių jau ėmėsi tokios iniciatyvos: teikia maistą savo miesto ligoninėms ir senoliams, skiria maisto produktų „Maisto bankui“, pervedė finansinę paramą medikų apsaugos priemonėms įsigyti, remia medikus per Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugiją.

 „Tai graži asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ iniciatyva, galinti padėti daugeliui žmonių. Mes turime infrastruktūrą visoje Lietuvoje, galime išskirstyti maisto produktus, laikomės maisto saugos standartų. Laukiame paramos ir maisto produktais, ir pinigais, už kuriuos galėtume nusipirkti kuro transportui, vežiojančiam produktus“, – sakė Simonas Gurevičius, labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ direktorius.

 Jo teigimu, įmonės gali kreiptis į „Maisto banko“ padalinius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Savo partnerių kontaktais pasidalijo ir „Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas“, juos galite rasti čia.

„Maisto banko“ nuotr.

X
Latest Products Image

2020-03-19

Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ kreipiasi į maisto gamintojus: padėkime socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms

skaityti plačiau

Artimiausi planai: dar aktyviau prisidėti sprendžiant aktualias maisto gamintojams problemas

Šiandieninė realybė pakoregavo tradicijas: asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ visuotinis susirinkimas surengtas nuotoliniu būdu. Jau tradiciškai jame aptarti svarbiausi 2019 metų darbai ir numatytos pagrindinės 2020 metų veiklos gairės.

„Pastarieji metai – tai laikas, kai mes aktyviai peržiūrime savo misiją, veiklos kryptis ir prioritetus. Asociacija veikia jau 30 metų, tad yra tinkamas momentas dar kartą permąstyti, kokiu keliu toliau norime eiti, kokias problemas spręsti. Pirmieji pokyčių žingsniai žengti pernai – pakeista Asociacijos vizualinė komunikacija. Šį sprendimą lėmė poreikis atsinaujinti, naujai pažvelgti į savo veiklą ir problematiką. Šiais metais žengsime toliau, sieksime šiuos pokyčius dar geriau atskleisti savo veikla“, – sakė Mindaugas Snarskis, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas.

Pasak pašnekovo, nesikeičia pagrindinis Asociacijos tikslas – siekti, kad visiems gamintojams būtų užtikrintos palankios, vienodos veiklos sąlygos, kad pirkėjams būtų aišku, kaip ir pagal kokius kriterijus verta rinktis maisto gaminius.

Planuojama, kad vienu esminių šių metų LMP renginių galėtų tapti Asociacijos 30-mečiui skirta konferencija, kurios pagrindinė tema būtų – maisto pramonės ateities tendencijos. Ji apimtų visas šios dienos aktualijas: ir sveikesnio maisto gamybą, ir naujų pakuočių kūrimo bei perdirbimo tendencijas, ir žiedinės ekonomikos problematiką.

Kitas svarbus šių metų Asociacijos veiklos uždavinys – suburti kuo platesnį narių ratą, kviesti prisijungti ne tik ilgas veiklos tradicijas turinčius maisto gamintojus, bet ir startuolius, smulkaus bei vidutinio verslo atstovus. Tuo tikslu planuojama pradėti taikyti skirtingas narysčių Asociacijoje formas. Norėdami dar geriau žinoti maisto gamintojų poreikius, artimiausiu metu planuojame surengti įmonių (ne tik Asociacijos narių) apklausą, nes vienas pagrindinių LMP tikslų – atstovauti visų maisto pramonės įmonių interesus.

Žinoma, šiais metais nebus atsisakyta ir jau pasiteisinusių veiklos formų: apskritojo stalo diskusijų, rengiamų/keičiamų teisės aktų analizės bei pozicijų, pasiūlymų rengimo ir jų atstovavimo, susitikimų su sprendimus priimančių institucijų atstovais. Ieškant geriausių sprendimų bus bendradarbiaujama su kitų šalių (Latvijos, Estijos, Lenkijos) asociacijomis, nes didžioji dalis maisto gamintojų veiklą reglamentuojančių dokumentų priimami Europos Sąjungos mąstu, tad dalijimasis patirtimi šioje situacijoje labai vertinga.

X
Latest Products Image

2020-03-17

Artimiausi planai: dar aktyviau prisidėti sprendžiant aktualias maisto gamintojams problemas

skaityti plačiau

Vis daugiau įmonių apsisprendžia mažinti cukraus ir druskos kiekį gaminiuose

Šalies parduotuvių lentynose žmonės galės rasti dar daugiau produktų su mažesniu druskos, cukraus ir sočiųjų riebalų kiekiu – vis platesnis įmonių ratas jungiasi prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuoto bendradarbiavimo susitarimo gerinti maisto produktų sudėtį. Vienos pirmųjų prie šios iniciatyvos prisidėjusios asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ narės sėkmingai vykdo savo įsipareigojimus, prie jo jungiasi nauji nariai.

Šįkart nauji susitarimai pasirašyti su maisto pramonės bendrovėmis UAB „Vilniaus duona“, kuri įsipareigojo mažinti cukraus kiekį ir didinti skaidulinių medžiagų kiekį ruginėje ir ruginėje / kvietinėje duonoje, taip pat UAB „Arimex“, numačiusia dalyje mišinių iš viso nebenaudoti cukraus.

Savo ruožtu, ankstesnius įsipareigojus naujais papildė 4 įmonės. UAB „Mantinga“ mažins druskos ir cukrų kiekį savo gaminiuose, „Mars Lietuva“ numatė sumažinti druskos ryžių produktuose. Tuo metu, UAB „Orkla Foods Lietuva“ įsipareigojo gaminti dalį pomidorų padažų, kečupų ir javainių be pridėtinio cukraus, o UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ jau trečią kartą įsipareigojo mažinti druskos kiekį padažuose, kečupuose ir užtepėlėse bei sočiųjų riebalų kiekį sriubose.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, džiugina tai, kad atsakingo verslo šalyje daugėja, kad vis daugiau bendrovių atsiliepia į viešojo sektoriaus kvietimą kartu rūpintis žmonių sveikata.

 „Dėkoju įmonėms, savanoriškai prisijungusioms prie itin svarbaus susitarimo, nepabūgusioms pokyčių, supratusioms jų būtinybę. Džiugu, kad šis bendradarbiavimo pavyzdys jau tampa tradicija, kas iš esmės leidžia nedideliais, bet užtikrintais žingsniais judėti į priekį, gerinant gaminių, kuriuos kiekvienas įsigyjame prekybos centruose, sudėtį. Bent dalinai maiste sumažinus cukraus, druskos, riebalų kiekius galima maitintis sveikiau, net nekeičiant savo įpročių. Neabejoju, kad ir ateityje tiek viešasis sektorius, tiek verslas dirbs išvien ir tęs šią tradiciją“, – sako sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.

Savo ruožtu, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė Irma Pilipienė džiaugiasi, kad prieš kelerius metus prasidėjusi SAM iniciatyva svariai prisideda skatinant vartotojus rinktis sveikesnį maistą.

„Džiaugiamės, kad ši puiki SAM iniciatyva tęsiasi ir toliau. Man labai malonu pastebėti, kad vienos pirmųjų prie šios iniciatyvos prisidėjo mūsų asociacijos įmonės, kad jos tęsėjo ir toliau tęsi savo pažadus, mažina gaminamuose produktuose cukraus, druskos, riebalų kiekius, siūlo vartotojams sveikesnius, kokybiškus produktus. Džiugina ir nuolat besiplečiantis prie šios iniciatyvos prisidedančių gamintojų ratas. Tai rodo, kad įmonių įsipareigojimai, gerieji pavyzdžiai gali būti ta varomoji jėga, kuri skatintų vartotojus susimąstyti ir rinktis sveikatai palankesnio maisto alternatyvas“, – sako I. Pilipienė.

Mažinti cukraus, druskos ir riebalų kiekį kasdieninėje mityboje rekomenduoja ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) bei Europos Komisija (EK). Mitybą gerinti siūloma vartojant mažiau druskos, sočiųjų riebalų, paprastųjų angliavandenių (cukrų) kiekį bei mažinant šių medžiagų kiekius rinkai tiekiamuose maisto produktuose.

2018 m. pasirašyti du SAM inicijuoti susitarimai su maisto produktų gamintojais. Pasižadėta keisti gaminių receptūras, gerinti maisto produktų sudėtį, juose mažinant cukraus, druskos ir riebalų kiekį. Pirmą kartą susitarimą pasirašė vienuolika įmonių, o vėliau – dar penkios. Įsipareigojimai sėkmingai įvykdyti. Pavyzdžiui, UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ buvo įsipareigojusi sumažinti druskos bei cukraus kiekį kiekį pomidorų padažuose ir konservuotose daržovėse, UAB „Mars Lietuva“ – sumažinti cukraus kai kuriuose padažuose ir pan.

MAISTO ĮMONIŲ ĮSIPAREIGOJIMUS PAGAL BENDRADARBIAVIMO SUSITARIMĄ SU SAM DĖL MAISTO PRODUKTŲ GERINIMO RASITE ČIA

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad šalies gyventojai kas dieną su maistu gauna daugiau nei rekomenduoja PSO normos: druskos − 40 proc., riebalų − 39 proc., sočiųjų riebalų − 29 proc., cukrų − 22 proc. Toks gausus šių medžiagų vartojimas kenkia sveikatai, skatina širdies ir kraujagyslių ligas (hipertenziją, infarktą, insultą), vėžį, cukrinį diabetą, nutukimą, kitas ligas.

Parengta pagal SAM Spaudos tarnybos pranešimą

 SAM nuotr.

X
Latest Products Image

2020-01-31

Vis daugiau įmonių apsisprendžia mažinti cukraus ir druskos kiekį gaminiuose

skaityti plačiau
Top