Ką valgysime po 30 metų – apie tai diskutuota asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ konferencijoje

Pažymėdama savo veiklos 30-metį asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ pakvietė į nuotolinę konferenciją „Ką valgysime po 30 metų: inovacijos maisto pramonėje“. Mėsainiai su augaline mėsa, užkandžiams – džiovinti svirpliai, ir visa ta pagaminta laikantis tvarios gamybos principų –tokia ateitis prasideda šiandien.

Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ įkurta tuoj po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, tad šis permainų kupinas laikas žymi ir didžiules maisto produktų gamybos permainas.

 „Pagalvokite, kas iš mūsų prieš trisdešimt metų virė košę su bolivine balanda? Kas maistui gaminti naudojo kokosų aliejų? Ką ten kokosų, alyvuogių aliejus buvo prabangos dalykas“, – pradėdamas konferenciją kalbėjo Mindaugas Snarskis, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas. Tačiau, pasak jo, jubiliejaus proga visgi norėtųsi ne žvalgytis į praeitį, o pasižiūrėti į ateitį – kas laukia mūsų dar po dešimties, trisdešimties metų.

Lietuvišką juodą duoną keičia balta sumuštinių?

 „Pradėti reikėtų nuo to, ko tikisi žmogus, kokie jo ateities norai ir lūkesčiai. Koronaviruso pandemija paskatino gyventojus susirūpinti savo sveikata. Dėl jos nerimauti ėmė 43 proc. apklaustųjų. Ir šis rūpestis, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, ūgtelėjo 5 proc.“, – apie gyventojų nuostatų pokyčius pasakojo „Nielsen Baltics“ generalinė direktorė Ilona Lepp.

O kiek realiai vartotojai siekia kažką padaryti sveikatos labui? Pasak I. Lepp, didžioji dalis, net 55 proc. gyventojų teigia tik kartais atkreipiantys dėmesį į tai, ar jų perkami produktai yra sveiki – natūralūs, ekologiški, be dirbtinių priedų. O savo mitybą absoliuti dauguma, net 86 proc. apklaustųjų, nurodo kaip tradicinę – t. y. teigia iš esmės valgantys viską. Matome, kad panaši situacija buvo ir praėjusiais metais, mitybos įpročiai pasikeitė minimaliai.

 Ši tendencija atsispindi ir renkantis tokį tradicinį produktą kaip duona. Pranešimą apie jos vartojimo pokyčius pristatė Artūras Kokoškinas, UAB „Vilniaus duona“ komercijos direktorius. Pasak jo, duonos vartojimas Lietuvoje mažėja ir per pastaruosius trejus metus smuktelėjo 7 proc. Tokio pokyčio priežastys gali būti įvairios: sumažėjo gyventojų, keičiasi mitybos tradicijos ir įpročiai, žmonės turi daugiau pinigų, tad perka brangesnius produktus ir pan. Ypač krito tradicinės juodos ruginės duonos vartojimas – 14 proc. O štai kvietinės duonos, ypač vienos jos kategorijos – sumuštinių duonos populiarumas ūgtelėjo. Tai jau atspindi besikeičiančius vartojimo įpročius ir pomėgį rytą pradėti skrudinta duonos riekele.

Kokią ateitį savo produkcijai mato duonos gamintojai?

„Žmonės ir toliau vertins maistą, kuris turi istoriją. Dabar visi kalba apie imunitetą, tad netrukus lentynose galime pamatyti duonos su probiotikais, vitaminais“, – komentavo ateities pokyčius A. Kokoškinas.

Baltymai iš augalų ir svirplių

 Kur kas radikalesni pokyčiai laukia mėsos gerbėjų. Daugelis neįsivaizduoja savo kasdienio raciono be jos, be šio vieno pagrindinių baltymų šaltinių. Bet įvertinus nuolat augantį pasaulio gyventojų skaičių, akivaizdu, kad tiek padidinti mėsos gamybą vargu ar įmanoma. Juo labiau, sudėtinga kalbėti apie tvarumą, kai 1 kg jautienos išauginti reikia 15 tūkst. litrų vandens, kai galvijų fermos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kiekiu konkuruoja su automobiliais. Kokios būtų alternatyvos?

„Augaliniai baltymai, baltymai iš svirplių, „švari mėsa“, – vardijo galimus pasirinkimus Paulius Guzevičius, UAB „Vikonda Grupė“ inovacijų direktorius, pristatydamas pranešimą „Ką valgysime ateityje? Alternatyvūs proteinai“.

Pranešimo iliustracijose – apetitą žadinantys kepsniai iš „švarios“, t.y. laboratorijoje užaugintos mėsos. Iš vienos ląstelės, paimtos iš galvijo, galima užauginti iki 2 000 kg mėsos, kuri biologiškai niekuo nesiskiria nuo mums įprastos. 2013 metais pasirodęs produktas sudomino ir investuotojus, ir gamintojus. Tiesa, kol kas ji dar nepasiekė pirkėjų, ir stabdo ne tik kaina (sumuštinis su ja kainuotų apie 12 dol.), bet ir poveikio žmogaus organizmui tyrimų nebuvimas, skeptiškas vartotojų požiūris.

 Greičiau plataus vartojimo preke pretenduoja tapti kompanijos „Moving Mountains Food“ (Jungtinė Karalystė) atstovų Maud Merite ir Pierre Dupuis pristatytas 100 proc. augalinės kilmės produktas, galintis tapti alternatyva gyvūninės mėsos produktų vartojimui, beje, prieinamas jau ir Lietuvoje.

„Kurdami šią alternatyvą mėsai mes tiesiog „praleidžiame“ gyvūną“, – pasakojo „Moving Mountains Food“ atstovai, pateikdami laiko skalę: maltiniui iš mėsos pagaminti prireikia mažiausiai 2 metų, jei skaičiuosime galvijo užauginimą, o štai augalinės kilmės alternatyvai užteks 90 dienų.

 Pakeisti mėsą pretenduoja ir svirpliai. Juos auginantis ir jų produktais prekiaujantis Donatas Glušauskas, UAB „Acheta“ įkūrėjas tikina, jog tikrasis ateities maistas – džiovinti svirpliai, nes juose yra 65 proc. baltymų, omega riebalų rūgščių 9 kartus daugiau nei lašišoje, daugiau ir vitamino B12, o kalcio kiekiu jie lenkia pieną. Tiesa, kol kas ne kiekvienas pirkėjas ryžtasi jų paskanauti.

 Įmonės orientuojasi į tvarią gamybą

 Vartotojai vis labiau kreipia dėmesį ne tik į maisto produktų kokybę, bet ir į tai, kaip jie gaminami. Dabartinė maisto sistema neužtikrina sveikatai palankios mitybos, gamyba vyksta netausojant išteklių, tad rezultatai: 8,9 proc. populiacijos kenčia alkį, 2 mlrd. žmonių mityba yra nepilnavertė, 1/3 pagaminto maisto yra iššvaistoma, 25 proc. dirvožemio yra nualinta, o 80 proc. bioįvairovės nykimo susiję su maisto sistemomis. Taip dabartinę situaciją apibūdino Aldona Statkevičiūtė, UAB „Nestlé Baltics” reguliacinių reikalų specialistė. Siekiama, kad maisto sistema būtų tokia, kuri ne tik užtikrintų pakankamą maisto kiekį, tausotų aplinkos išteklius, bet ir sveikatai palankią mitybą, kuri būtų prieinama visiems.

„Tvariai maisto sistemai pasiekti reikalingas sistemos dalyvių bendradarbiavimas“, – teigė A. Statkevičiūtė, pristatydama pranešimą „Privataus sektoriaus vaidmuo prisidedant prie tvaresnių maisto sistemų kūrimo“.

Viena įmonė daug negali iš esmės pakeisti situacijos, bet pradėti geriausiai nuo savęs ir keliant labai konkrečius tikslus. Pavyzdžiui, „Nestlé” tikslas – kad iki 2025 metų 100 proc. gaminių pakuočių būtų galima naudoti pakartotinai arba perdirbti.

 „Coca-Cola HBC“ Lenkijos ir Baltijos šalių Pirkimų departamento atstovės Jurgita Dobrovolskaitė ir Jolita Gavenauskienė konferencijoje kalbėjo apie tvarumo reikalavimus, kuriuos ingredientų, pakuočių medžiagų ir kitų žaliavų bei paslaugų tiekėjams bendrovė kelia ir per konkursus, ir vėliau, jau įgyvendinant sutartis.

„Labai daug dėmesio skiriame partnerių atrankai. Pasitikime jais, ir kartu norime aiškiai perduoti savo žinutę – nuo jų priklauso ir mūsų bendrovės reputacija, – pabrėžė „Coca-Cola HBC“ pirkimų specialistės. – Nuoseklus ir principingas tvarumo reikalavimų laikymasis ilgainiui sukuria vertę visiems: verslui, visuomenei, gamtai. Kitaip tariant, taip galime užsitikrinti mums visiems palankią aplinką augti, ir atsakingi pirkimai visoje tiekimo grandinėje yra labai konkretus būdas to siekti.“

Pasak pranešėjų, tvarių pirkimų reikalavimai taikomi ir Lietuvoje esančios natūralaus mineralinio vandens „Neptūnas“ gamyklos tiekėjams.

 O Kauno technologijos universiteto Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius Petras Rimantas Venskutonis tvaria gamyba besidominčius maisto gamintojus ragina atsigręžti į agrožaliavų perdirbimo šalutinius produktus – tai galėtų būti labai vertingas žaliavų šaltinis inovatyviam verslui.

 Akivaizdu, kad ir maisto gamintojų, ir jo vartotojų netolimoje ateityje laukia didžiulės permainos. Laimės tie gamintojai, kurie drąsiai priims iššūkius ir kūrybingai pritaikys inovacijas. Galimybių laukas, kaip matyti, labai platus.

 

Renginio įrašas: https://bit.ly/3lNDLw7

 

Nuotraukoje: Mindaugas Snarskis, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas, ir konferencijos moderatorė Rasa Bagdonienė, verslo konsultantė, UAB Market SMART“ partnerė.

X
Latest Products Image

2020-11-20

Ką valgysime po 30 metų – apie tai diskutuota asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ konferencijoje

skaityti plačiau

Konferencija "Ką valgysime po 30 metų: inovacijos maisto pramonėje"

Lapkričio 18 d. nuo 13 val. kviečiame dalyvauti nuotolinėje konferencijoje „Ką valgysime po 30 metų: inovacijos maisto pramonėje“.

Renginys skiriamas asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ 30-mečiui, jo tikslas – pažvelgti į ateitį, paanalizuoti, kokios naujos mitybos ir maisto produktų inovacijos mūsų laukia ateityje, kas jas gali nulemti.

Konferencijoje bus apžvelgti vartotojų įpročių pokyčiai, taip pat gamintojai papasakos, kaip per dešimtmečius pasikeitė vienas tradiciškiausių produktų – duona – ir kaip ji dar gali keistis. Naujovės laukia ir mėsos gerbėjų –gali būti, kad ateityje cepelinus ir kepsnius ramiai galės  valgyti ir vegetarai, nes mums įprastos tradicinės mėsos juose nebebus.

Renginyje nebus pamirštas ir dar vienas svarbus maisto gamybos aspektas – tvarumas, be kurio gamintojai neįsivaizduoja savo ateities.

Kviečiame prisijungti!

Renginio programa:

Moderuoja Rasa Bagdonienė, verslo konsultantė, UAB „Market SMART“ partnerė

13.00–13.10 Įžanga.
Mindaugas Snarskis, Asociacijos valdybos pirmininkas

13.10–13.30 Vartotojų įpročių pokyčiai.
Ilona Lepp, „Nielsen Baltics“ generalinė direktorė

13.30–13.50 Duona. Kas keitėsi ir dar keisis?
Artūras Kokoškinas, UAB „Vilniaus duona“ komercijos direktorius

13.50–14.10 Privataus sektoriaus vaidmuo prisidedant prie tvaresnių maisto sistemų kūrimo.
Aldona Statkevičiūtė, UAB „Nestlé Baltics” reguliacinių reikalų specialistė

14.10–14.25 Tvarumas reiškia ateitį: reikalavimai tiekėjams dėl socialinio, aplinkosauginio, ekonominio poveikio visuomenei.
Jurgita Dobrovolskaitė, Jolita Gavenauskienė, „Coca-Cola HBC" Lenkijos ir Baltijos šalių Pirkimų departamento atstovės

14.25–14.40 Ką valgysime ateityje? Alternatyvūs proteinai.
Paulius Guzevičius, „Vikonda“ grupės inovacijų direktorius

14.40–15.00 Svirpliai – ateities maistas?
Donatas Glušauskas, UAB „Acheta“ įkūrėjas

15.00–15.20 Proteinai iš augalų.
Maud Merite, Pierre Dupuis, Moving Mountains Foods (Jungtinė Karalystė)
(pranešimas anglų kalba, be vertimo)

15.20–15.40 Agrožaliavų perdirbimo šalutiniai produktai ir atliekos: neišnaudotas ‘klondaikas’ inovatyviam maisto verslui.
Prof. Rimantas Venskutonis, Kauno technologijos universiteto Maisto mokslo ir technologijų katedra

15.40–16.00 Diskusija.



Kviečiame registruotis:  REGISTRACIJA 

Transliacijos nuorodą išsiųsime registruojantis nurodytu el. paštu likus porai dienų iki renginio.

X
Latest Products Image

2020-11-11

Konferencija "Ką valgysime po 30 metų: inovacijos maisto pramonėje"

skaityti plačiau

Maisto produktų gamintojai aptarė koronaviruso pamokas

Atrodo, maisto pramonės atstovai gana sėkmingai įveikė COVID-19 pandemijos iššūkius. Tokia nuomonė formuojasi, nes rimtų problemų šioje srityje nekilo, nepaisant masiškai perkamų kruopų ir kitų ilgai negendančių produktų, asmens sveikatos apsaugos priemonių trūkumo. Tad ką reikėtų daryti, kad kitos panašios krizės metu nesutriktų aprūpinimas maistu? Apie tai kalbėta asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ surengtoje apskritojo stalo diskusijoje, tema: „Koronavirusas ir maisto pramonė – ko išmokome?“

„Mūsų tikslas – veikti bet kokiomis sąlygomis, kad būtų gaminami ir pirkėjams tiekiami maisto produktai, kad mus pasiektų žaliavos, kad turėtume prieigą prie vandens, energijos šaltinių. Tad norėtume aptarti, ką reikėtų daryti įmonių, savivaldybių, visos šalies lygiu, kad kitos pandemijos bangos ar panašios krizės metu nesutriktų gyventojų aprūpinimas maisto produktais“, – apibrėžė diskusijos temą Rasa Bagdonienė, verslo konsultantė, UAB „Market SMART“ partnerė.

Svarbiausia – darbuotojai 

Patirtimi diskusijoje dalijosi kompanijų „Coca-Cola HBC“, „Mondelez International“, „Vilniaus duona“ duona atstovai. Visų jų nuomonė vienu klausimu sutapo – pandemijos laiku svarbiausia įmonei yra jos darbuotojai.

 „Darbuotojai, jų saugumas; verslo tęstinumas; pagalba bendruomenei“, – tokius pagrindinius prioritetus išvardijo Jordana Bujokaitė, „Coca-Cola HBC“ Baltijos šalių teisininkė.

 Darbuotojų saugumas – apsauginės kaukės, dezinfekavimo priemonės, temperatūros matavimas – tapo pirmuoju uždaviniu, kurį įmonės turėjo skubiai išspręsti. Tačiau tai – tik viena medalio pusė. Kita, dar sudėtingesnė – kaip operatyviai suorganizuoti šimtams darbuotojų nuotolinio darbo sąlygas, kaip sukurti maksimaliai saugią aplinką dirbantiesiems gamybos cechuose. O toliau – kaip užtikrinti darnų komandos darbą, kaip padėti darbuotojams tuo sunkiu laikotarpiu. Vienas esminių žodžių, minėtų visuose trijuose kompanijų atstovų pranešimuose – komunikacija. T.y. nuolatinis ryšių palaikymas su darbuotojais, jų informavimas apie situaciją, motyvavimas, sudaryta galimybė kreiptis pagalbos į psichologą.

Ne vienas pranešėjas atskleidė, kad nuotolinis darbas iš pradžių daugeliui kėlė abejonių, bet vėlesni rezultatai šiuos nuogąstavimus išsklaidė. Beje, kaip minėjo Asta Šamulevičiūtė, TGS Baltic teisininkė, vėlesni tyrimai parodė, kad didesnio efektyvumo pasiekė įmonės, kurios labiausiai pasitikėjo savo darbuotojais, ir kur kas mažesnio – besistengusios juos uoliai kontroliuoti.

Kas labiausiai padėjo ir kas trukdė

Sąlygas, kuriomis karantino laiku turėjo dirbti maisto pramonė, gerai apibūdina J. Bujokaitės komentaras: „ryte priimti sprendimai kitą dieną jau būdavo įgyvendinti“.

Kas labiausiai padėjo, kas geriausiai „suveikė“ kompanijose išgyvenant šį sunkų laikotarpį?

 „Globalios kompanijos pagalba (kritinių taškų valdymas); kaukės, dezinfekavimas, temperatūros matavimas, darbuotojų srautų atskyrimas; nuolatinė komunikacija darbuotojams „kodėl taip reikia“, – pateikė atsakymą Antanas Sidaras, Mondelez įmonių grupės teisininkas.

 Praktiškai visos įmonės turėjo pasirengusios krizės planus ir subūrusios komandas, kurios imtųsi krizės valdymo.

 „Turėjome parengę visą planą – ką reikėtų daryti krizės atveju, jeigu kažkas susirgtų, susidarėme išsamią veiksmų schemą, iškomunikavome ją darbuotojams iki pamainų vadovų“, – pasakojo Artūras Kokoškinas, UAB „Vilniaus duona“ komercijos direktorius.

Su didesniais ar mažesniais iššūkiais susidūrė visos kompanijos, ir visos pripažįsta – tai buvo tikrai sunkus laikas. Sunku buvo dar ir dėl to, kad visi veikė gerai nežinodami situacijos, neturėdami patirties kovojant su koronavirusu. Kompanijų atstovams būtų labai pravertusi profesionalų konsultacija vietoje, galėjusi atsakyti į klausimus – ar viskas su taikomomis priemonėmis gerai, ar galima dar kažką padaryti, kad darbuotojai būtų saugesni.

„Iš pradžių labai trūko informacijos apie virusą, ir mes negalėjome atsakyti į visus kylančius klausimus. Europos Komisija tik balandžio 8 d. išleido reglamentą, kokie reikalavimai keliami kovai su koronavirusu, tad iš pradžių buvo tikrai sudėtinga dirbti“, – pripažino Ilona Drulytė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus patarėja.

Dalis esminių klausimų buvo sėkmingai išspręsti bendromis asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ bei kitų maisto gamintojus vienijančių organizacijų ir sprendimus priimančių institucijų atstovų pastangomis: užtikrintas laisvas prekių judėjimas per sienas ir šalies viduje; neribotas darbuotojų atvykimas į darbo vietas; parengtos LR Sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijos maisto gamybos įmonėms, kuriose numatyta, kad nustačius COVID-19 atvejį, išimtiniais atvejais darbuotojai gali tęsti darbą su asmens apsaugos priemonėmis (ne tik privaloma izoliacija 14 dienų).

Tačiau liko dar pakankamai daug neatsakytų klausimų, kurie gal ir neatrodo itin svarbūs, bet gerokai apsunkina įmonių darbą. Pavyzdžiui, koks vidinių įmonių valgyklų statusas, ar jos gali dirbti pandemijos metu? Arba – kaip elgtis su važtaraščiu, keliaujančiu su eksportuojamomis prekėmis per kelias šalis ir liečiamu daugybės rankų.

Maisto pramonė – ypatingai svarbi šaka

Kaip pasakojo pranešėjai, įmonių darbą gerokai sunkino ir kiti karantino laiku priimti sprendimai, Pavyzdžiui, kaip žmonėms atvykti į naktinę pamainą, kai mieste staiga nusprendžiama „nuimti“ į tą rajoną važiuojantį vėlyvą autobusą? Arba kokiomis pažymomis aprūpinti darbuotojus, kad jie galėtų iš rajono atvykti į mieste esančią įmonę, kai ribojamas judėjimą per ilgąjį Velykų savaitgalį?

Kaip teigė diskusiją apibendrinęs asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas Mindaugas Snarskis, malonu, kad daugelis iškilusių problemų buvo sėkmingai išspręsta, kad kontroliuojančiose ir sprendimus priimančiose institucijose buvo atsižvelgta į maisto pramonės atstovų siūlymus bei rekomendacijas. Tačiau tam, kad ištikus panašiai situacijai nesusidurtume su maisto stoka, būtina, kad Lietuvoje atsirastų sąrašas „ypatingai svarbių“ pramonės/paslaugų sričių, kurių veiklos užtikrinimui būtų skiriamas prioritetinis dėmesys.

 „Visa maisto tiekimo grandinė turėtų būti pripažinta ypatingai svarbia pramonės šaka. Tokioms pramonės šakoms turėtų būti užtikrinta nenutrūkstama veikla, laisvas prekių judėjimas per sienas ir šalies viduje, pirmumo teisė prieigai prie išteklių (elektra, vanduo, dujos ir kt.)“, – sakė M. Snarskis.

 Todėl asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ ir kitų maisto produktų gamintojus vienijančių organizacijų atstovai pasirengę jungtis į LR Sveikatos apsaugos ministerijos, LR Krašto apsaugos ministerijos (jos atstovas Arūnas Pudžemis, MPPD Mobilizacijos skyriaus vedėjas taip pat dalyvavo šioje diskusijoje) organizuojamose darbo grupėse, kad būtų parengti realiai veikiantys planai, padėsiantys užtikrinti gyventojų aprūpinimą maisto produktais ekstremalių situacijų metu.

 Mildos Juknevičiūtės nuotr.

IMG_0303 1.JPGIMG_0402 1.JPGIMG_0553 1.JPGIMG_0336 1.JPG

X
Latest Products Image

2020-07-03

Maisto produktų gamintojai aptarė koronaviruso pamokas

skaityti plačiau

Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ primena: ir pasibaigus karantinui daugeliui žmonių reikalinga pagalba

Asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ vienijamos įmonės karantino laikotarpiu rėmė „Maisto banką“, medikus ir net gyvūnų globos įstaigas. Visa parama – beveik už 419 tūkst. eurų, o tai daugiau kaip 64 tonos maisto produktų, beveik 122 tūkst. eurų pinigais ir 86 tūkst. maisto gyvūnams porcijų. Ši parama bus tęsiama ir toliau.

„Džiaugiamės, kad kolegos neliko abejingi šiuo sunkiu laikotarpiu ir padėjo tiems, kam labiausiai tokios paramos reikia: vyresnio amžiaus žmonėms, socialiai remtiniems asmenis, ieškantiems pagalbos „Maisto banke“. Neliko pamiršti ir šio laikotarpio didvyriai – medikai, gelbėję sergančiųjų gyvybes“, – kalbėjo Mindaugas Snarskis, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas.

Per karantino mėnesius asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ įmonės suteikė paramos už beveik 419 tūkst. eurų. Dalį šios sumos – 254 tūkst. eurų – sudarė pagalba maisto produktais, gaiviaisiais gėrimais. Didžioji jų dalis atiteko „Maisto bankui“, kita – gydymo įstaigoms. Paramos pinigais sulaukė Lietuvos medikų sąjūdis – jam skirta beveik 122 tūkst. eurų.

Malonu ir tai, kad įmonės prisidėjo ne tik pinigais, bet ir savo darbu, pavyzdžiui, savanoriavo „Maisto banke“.

Pasak M. Snarskio, ši pagalba nebuvo kažkuo išskirtinė – asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ narės nuolat remia „Maisto banką“, savo miestų nevyriausybines organizacijas, besirūpinančias sunkiai besiverčiančiomis šeimomis, seneliais, vaikais.

„Norėčiau paskatinti kolegas ir po karantino nepamiršti socialiai remtinų asmenų. Skurdas, deja, nesibaigė kartu su karantinu“, – ragino kolegas asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas.

Tai patvirtino labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ direktorius Simonas Gurevičius: nors karantinas Lietuvoje jau sustabdytas, tačiau jo padariniai labai jaučiami. Jei pandemijos pradžioje dėl paramos maistu į „Maisto banką“ dažniausiai kreipėsi senjorai, vėliau dėl uždarytų mokyklų vaikų pilnai išmaitinti neišgalinčios gausios, sunkiau besiverčiančios šeimos, šiandien pagalbos jau prašo ir darbus per karantiną praradę asmenys.

„Remdami daugiau nei penkis šimtus kitų nevyriausybinių organizacijų visoje Lietuvoje, pastebime labai išaugusį jų poreikį maistui. Ypač jis jaučiamas labdaros valgyklose, į kurias pavalgyti ateinančių žmonių skaičius išaugo net kelis kartus. Per pandemiją mūsų šalies gyventojai ir verslo įmonės buvo vieningi kaip niekada, negalime nusisukti ir palikti likimo valiai nelaimės ištiktų žmonių ir dabar – šios vienybės reikia sprendžiant pandemijos sukeltus padarinius. Maistas – vienas svarbiausių žmogaus fiziologinių poreikių, tik patenkinęs jį žmogus randa jėgų spręsti kitas jį ištikusias problemas. Todėl verslo parama maistu ar finansais šiuo metu „Maisto bankui“ reikalinga kaip niekada. Tik jos dėka mūsų organizacija galės padėti kelioms dešimtims tūkstančių nepasiturinčių žmonių visoje Lietuvoje,“ – įsitikinęs S. Gurevičius.

Beje, karantino laiku neliko pamiršti ir gyvūnai – jais besirūpinančioms įstaigoms atiteko beveik 43 tūkst. eurų, o tai – maždaug 86 tūkst. porcijų keturkojams šių prieglaudų gyventojams.

Šiame kontekste derėtų prisiminti dar vieną opią temą – maisto švaistymą. Kai tūkstančiai žmonių eina miegoti būdami alkani, švaistyti maisto produktus – nusikaltimas. Ir ši problema aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Maisto švaistymo prevencija yra vienas iš Jungtinių Tautų Tvaraus vystymosi tikslų.

„Mes, maisto gamintojai taip pat turime kalbėti apie šią aktualiją. Juk niekas nenorime, kad mūsų pagaminti produktai, užuot pasotinę žmones, atsidurtų sąvartyne ir taptų dar viena problema. Čia jau turime kalbėti ne tik apie mūsų socialinę atsakomybę, socialinę paramą, bet ir apie mūsų indėlį į klimato kaitos prevenciją – o tai dabar labai opi tema Europos Sąjungoje“, – priminė dar vieną motyvą M. Snarskis.

Apie asociaciją „Lietuvos maisto pramonė“

1990 m. įkurta asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ vienija Lietuvos ir užsienio kapitalo įmones, gaminančias maisto produktus bei jais prekiaujančias. Asociacijos pagrindiniai veiklos principai remiasi narių atstovavimu, bendradarbiavimu su valstybinėmis institucijomis bei visuomenės švietimu.

Asociacijos nariai – įmonės: AB „Actas“, UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“, „Danone“ SIA, UAB „Estrella Baltics“, UAB „Kėdainių konservų fabrikas“, UAB „Mars Lietuva“, UAB „Minordija“, UAB „Mondelez Baltic“, UAB „Nestle Baltics“, UAB „Puratos Lietuva“, UAB „Vilniaus duona“.



X
Latest Products Image

2020-06-22

Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ primena: ir pasibaigus karantinui daugeliui žmonių reikalinga pagalba

skaityti plačiau

Nuo balandžio 1 d. – nauji reikalavimai maisto žymėjimui. Ar verslas pasirengęs?

2018 m. gegužės 28 d. Europos Komisija priėmė Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 2018/775 (toliau – Reglamentas), kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams 26 straipsnio 3 dalies taikymo taisyklės, susijusios su pagrindinės maisto sudedamosios dalies kilmės šalies ar kilmės vietos nurodymo taisyklėmis. Reglamentas pradedamas taikyti jau šių metų balandžio 1 dieną.

Reglamento tikslas 

Reglamento pagrindinis tikslas - įtvirtinti taisykles, kuriomis vadovaujantis būtų užtikrinta, jog ant maisto prekių pakuočių nebūtų pateikiama klaidinanti informacija, kuri leistų vartotojui susidaryti įspūdį, kad tam tikra maisto prekė yra kilusi iš konkrečios šalies arba vietos, nors iš tiesų jos kilmės šalis arba kilmės vieta yra kita.

Kas yra pagrindinė sudedamoji dalis?

Pagrindinė sudedamoji dalis – maisto produkto sudedamoji dalis arba sudedamosios dalys, kuri (-ios) sudaro daugiau kaip 50 proc. to maisto produkto arba kurią (-ias) vartotojas paprastai sieja su maisto produkto pavadinimu ir kurios (-ių) kiekį daugeliu atvejų reikia nurodyti.

Maisto tvarkymo subjektai, teikdami informaciją apie maisto produkto pagrindinę (-es) sudedamąją (-ąsias) dalį (-is), taip pat turėtų atsižvelgti į įvairius aspektus. Visų pirma, be kiekybinės maisto produkto sudėties, jie turi kruopščiai atsižvelgti į jo specifines savybes, pobūdį ir visą etiketės pateikimo būdą. Jie taip pat turi atsižvelgti į vartotojų suvokimą ir lūkesčius, susijusius su apie konkretų maisto produktą pateikta informacija. Maisto tvarkymo subjektai turėtų atsižvelgti į tai, ar tikėtina, kad tam tikros sudedamosios dalies kilmės nuoroda galėtų iš esmės paveikti vartotojų pirkimo sprendimus ir ar tokios kilmės nuorodos nebuvimas klaidintų vartotojus.

Taip pat paminėtina, kad pagal reglamento (ES) Nr. 1169/2011 7 straipsnį apie pagrindinės sudedamosios dalies kilmės nuorodą pateikta informacija neturi būti klaidinanti ir ja jokiu būdu neturėtų būti pažeidžiamos reglamento 26 straipsnio 3 dalyje išdėstytos nuostatos ir tikslai.

Kada reglamentas taikomas?

Reglamente numatytas reguliavimas yra taikomas tais atvejais, kai maisto prekės kilmės šalis arba kilmės vieta, atsižvelgiant į galiojantį reguliavimą, yra privalomai arba savanoriškai nurodyta ant maisto prekės pakuotės, arba yra pateikiama nuoroda, tokia kaip: paaiškinimai, sąvokos, grafiniai vaizdai arba simboliai, tačiau ji skiriasi nuo jo pagrindinės sudedamosios dalies kilmės šalies ar kilmės vietos. Esant tokioms aplinkybėms yra reikalaujama nurodyti atitinkamos pagrindinės (-ių) sudedamosios (-ųjų) dalies (-ių) kilmės šalį arba kilmės vietą arba nurodoma, kad jos (jų) kilmės šalis arba kilmės vieta yra kita nei tos maisto prekės.

Svarbu pažymėti, jog minimas reguliavimas nėra taikomas įprastiems ir bendriniams pavadinimams, įskaitant ir geografinius pavadinimus, kuriais paraidžiui nurodoma kilmė, tačiau kurie nėra bendrai suprantami kaip maisto prekės kilmės arba kilmės vietos nuoroda, o taip pat ir saugomoms geografinėms nuorodoms bei įregistruotiems prekių ženklams, jeigu juose yra nurodyta prekių kilmė.

Žymėti galima įvairiai

Maisto prekių gamintojams taip pat yra svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Reglamente yra įtvirtinti informacijos pateikimo reikalavimai, taikomi žymoms apie pagrindinės sudedamosios dalies pavadinimą: ši informacija privalo būti tame pačiame regėjimo lauke kaip ir maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos nuoroda, o naudojamo šrifto aukštis turi siekti bent 75 proc. maisto produkto kilmės šalies ar kilmės vietos nuorodos šrifto aukščio. Tuo atveju, kai maisto produkto kilmės šalis ar kilmės vieta nurodyta ne rašmenimis, informacija apie pagrindinę sudedamąją dalį turi būti tame pačiame regėjimo lauke kaip ir maisto produkto kilmės šalies arba kilmės vietos nuoroda.

Reglamente taip pat yra pateikiamas sąrašas priemonių, kuriomis naudojantis galima nurodyti pagrindinės sudedamosios dalies kilmės šalį arba kilmės vietą, kuri nėra tokia pati, kaip nurodyta maisto prekės kilmės šalis ar kilmės vieta:

1.     pateikiant nuorodą į vieną iš šių geografinių vietovių: „ES“, „ne ES“ arba „ES ir ne ES“;

2.   pateikiant nuorodą į regioną arba bet kokią kitą geografinę vietovę, esančią keliose valstybėse narėse arba trečiosiose šalyse;

3.   pateikiant nuorodą į FAO žvejybos rajoną arba jūros ar gėlųjų vandenų rajoną;

4.   pateikiant nuorodą į valstybę (-es) narę (-es) arba trečiąją (-iąsias) šalį (-is);

5.    pateikiant nuorodą į regioną arba bet kokią kitą geografinę vietovę, esančią valstybėje narėje arba trečiojoje šalyje;

6.   pateikiant nuorodą į kilmės šalį arba kilmės vietą pagal konkrečias Sąjungos nuostatas, taikomas pačiai pagrindinei sudedamajai (-osioms) daliai (-ims).

Maisto prekių gamintojams taip pat yra suteikiama teisė užuot naudojus minimą ženklinimą pateikti pareiškimą: „(pagrindinės sudedamosios dalies pavadinimas) yra / nėra kilęs (-usi) iš (maisto produkto kilmės šalis arba kilmės vietos)“ arba panašią formuluotę, kuri vartotojui veikiausiai turės tokią pačią prasmę.

Leis išparduoti iki balandžio 1 d. paženklintus produktus

Pažymėtina, kad Reglamentas kartu su jame įtvirtintomis taisyklėmis bus pradėtas taikyti nuo 2020 m. balandžio 1 d., tačiau jis nebus taikomas toms maisto prekėms, kurios pateko į rinką arba buvo paženklintos iki šio Reglamento taikymo pradžios, iki kol bus išparduotos tokių maisto prekių atsargos.

Klausimai ir atsakymai – Europos komisijos pranešime

Europos komisija 2020 m. sausio 31 d. išplatino pranešimą dėl Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 26 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, kuriame atsakė į pagrindinius klausimus, galinčius kilti verslui taikant reglamentą: https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/72b70da6-43fc-11ea-b81b-01aa75ed71a1/language-lt/format-xhtml

Valstybių narių kompetentingos institucijos (Lietuvoje – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba) užtikrina, kad būtų tinkamai įgyvendintos pirmiau nurodytos reglamento nuostatos.

 

Tadas Vilčinskas

Advokatų kontora LEXTAL

 

X
Latest Products Image

2020-03-26

Nuo balandžio 1 d. – nauji reikalavimai maisto žymėjimui. Ar verslas pasirengęs?

skaityti plačiau

Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ atkreipia dėmesį: nešvaistykime maisto!

Karantino išgąsdinti žmonės puolė kaupti maisto atsargas, socialiniuose tinkluose dalijamasi nuotraukomis, kuriose užfiksuotos ištuštėjusios prekybos centrų lentynos, guodžiamasi, kad nepavyko artimiausioje parduotuvėje nusipirkti šviežios mėsos ar kitų produktų. Tokioje situacijoje asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ primena – atkreipkite dėmesį, kad maisto produktai turi galiojimo laiką. Nepamirškite šito!

„Galima suprasti žmonių norą kuo geriau apsirūpinti būtiniausiais maisto produktais. Tačiau nepamirškime – maisto produktai turi galiojimo laiką, ir jam praėjus, produktas bus nebetinkamas vartoti. Tad kraudami pirkinius į krepšį gerai pagalvokite – ar tikrai spėsite juos suvartoti per numatytą terminą“, – kalbėjo Mindaugas Snarskis, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas.

Pasak pašnekovo, einant į parduotuvę reikėtų gerai pamąstyti, ką planuojate artimiausiu laiku gaminti, kokių produktų gali prireikti ir jų įsigykite. (Beje, eidami į parduotuvę paklauskite vienišų senų kaimynų, gal ir jiems reikia kokių produktų. Rūpinkimės vieni kitais, būkime atsakingi.) Priešingu atveju dalis produktų keliaus į šiukšlių dėžę. Už juos sumokėti pinigai bus paleisti vėjais, o kažkas galbūt negalėjo nusipirkti jiems būtinų produktų. Ir šįkart kalbame ne apie badaujančius kažkur toli nuo mūsų, o galbūt apie Jūsų kaimynus.

Skirtingų šaltinių duomenimis, pasaulyje per metus išmetama apie 1,3 mlrd. tonų maisto produktų. Daugiausia: pagamintų maisto produktų, duonos ir pieno gaminių. Per metus išsivysčiusiose šalyse išmetama maisto produktų už maždaug 620 mlrd. eurų, besivystančiose – 280 mlr. eurų.

Net koronaviruso akivaizdoje turėtume išlikti atsakingi ir nepamiršti taupaus vartojimo. Kitaip krizės pasekmės gali būti dar liūdnesnės. Išmestus maisto produktus skaičiuojantis skaitiklis nepaliauja suktis – šiais metais jau į šiukšlių dėžę nukeliavo jau beveik 154 mln tonų.

Šaltinis: https://www.visionscape.group/food-waste-statistics-global/

X
Latest Products Image

2020-03-20

Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ atkreipia dėmesį: nešvaistykime maisto!

skaityti plačiau

Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ kreipiasi į maisto gamintojus: padėkime socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms

Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ kreipiasi į visus maisto gamintojus, kviesdama karantino laikotarpiu padėti socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms.

 „Kviečiame visus kolegas – Lietuvos maisto gamintojus – prisidėti prie aprūpinimo būtinais maisto produktais labiausiai pažeidžiamas gyventojų grupes: vyresnio amžiaus žmones, ypač gyvenančius atokiose vietovėse, socialiai remtinus asmenis. Karantinas gerokai apsunkino šių ir taip nelengvai besiverčiančių žmonių situaciją“, – kviečia Mindaugas Snarskis, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas.

 Pašnekovas ragina bendradarbiauti su nacionalinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis, turinčiomis tinklą visoje Lietuvoje ir galinčiomis pasiekti nuošalių regionų gyventojus bei žinančiomis, kam tos pagalbos reikia, pavyzdžiui „Maisto bankas“, Maltos ordino pagalbos tarnyba, „Caritas“, „Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas“ ir pan.

 „Situacija Lietuvoje dabar iš tiesų sudėtinga: daugelis senolių kaimuose likę vieniši, o dabar dėl amžiaus bei šalutinių ligų jiems nerekomenduojama lankytis parduotuvėje, tad jie liko įkalinti namuose. Uždarius mokyklas bei vaikų dienos centrus, sunkiai besiverčiančių šeimų vaikai nebegali ten pavalgyti, o dažnai čia tiekiamas maistas būdavo vienintelis tos dienos valgis vaikams. Tad kviečiu kolegas, ypač tuos, kurių gaminių eksportas sutriko, padėti šalia esantiems žmonėms“, – kalbėjo M. Snarskis.

 Didžioji dalis Asociacijos įmonių jau ėmėsi tokios iniciatyvos: teikia maistą savo miesto ligoninėms ir senoliams, skiria maisto produktų „Maisto bankui“, pervedė finansinę paramą medikų apsaugos priemonėms įsigyti, remia medikus per Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugiją.

 „Tai graži asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ iniciatyva, galinti padėti daugeliui žmonių. Mes turime infrastruktūrą visoje Lietuvoje, galime išskirstyti maisto produktus, laikomės maisto saugos standartų. Laukiame paramos ir maisto produktais, ir pinigais, už kuriuos galėtume nusipirkti kuro transportui, vežiojančiam produktus“, – sakė Simonas Gurevičius, labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ direktorius.

 Jo teigimu, įmonės gali kreiptis į „Maisto banko“ padalinius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Savo partnerių kontaktais pasidalijo ir „Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas“, juos galite rasti čia.

„Maisto banko“ nuotr.

X
Latest Products Image

2020-03-19

Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ kreipiasi į maisto gamintojus: padėkime socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms

skaityti plačiau

Artimiausi planai: dar aktyviau prisidėti sprendžiant aktualias maisto gamintojams problemas

Šiandieninė realybė pakoregavo tradicijas: asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ visuotinis susirinkimas surengtas nuotoliniu būdu. Jau tradiciškai jame aptarti svarbiausi 2019 metų darbai ir numatytos pagrindinės 2020 metų veiklos gairės.

„Pastarieji metai – tai laikas, kai mes aktyviai peržiūrime savo misiją, veiklos kryptis ir prioritetus. Asociacija veikia jau 30 metų, tad yra tinkamas momentas dar kartą permąstyti, kokiu keliu toliau norime eiti, kokias problemas spręsti. Pirmieji pokyčių žingsniai žengti pernai – pakeista Asociacijos vizualinė komunikacija. Šį sprendimą lėmė poreikis atsinaujinti, naujai pažvelgti į savo veiklą ir problematiką. Šiais metais žengsime toliau, sieksime šiuos pokyčius dar geriau atskleisti savo veikla“, – sakė Mindaugas Snarskis, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas.

Pasak pašnekovo, nesikeičia pagrindinis Asociacijos tikslas – siekti, kad visiems gamintojams būtų užtikrintos palankios, vienodos veiklos sąlygos, kad pirkėjams būtų aišku, kaip ir pagal kokius kriterijus verta rinktis maisto gaminius.

Planuojama, kad vienu esminių šių metų LMP renginių galėtų tapti Asociacijos 30-mečiui skirta konferencija, kurios pagrindinė tema būtų – maisto pramonės ateities tendencijos. Ji apimtų visas šios dienos aktualijas: ir sveikesnio maisto gamybą, ir naujų pakuočių kūrimo bei perdirbimo tendencijas, ir žiedinės ekonomikos problematiką.

Kitas svarbus šių metų Asociacijos veiklos uždavinys – suburti kuo platesnį narių ratą, kviesti prisijungti ne tik ilgas veiklos tradicijas turinčius maisto gamintojus, bet ir startuolius, smulkaus bei vidutinio verslo atstovus. Tuo tikslu planuojama pradėti taikyti skirtingas narysčių Asociacijoje formas. Norėdami dar geriau žinoti maisto gamintojų poreikius, artimiausiu metu planuojame surengti įmonių (ne tik Asociacijos narių) apklausą, nes vienas pagrindinių LMP tikslų – atstovauti visų maisto pramonės įmonių interesus.

Žinoma, šiais metais nebus atsisakyta ir jau pasiteisinusių veiklos formų: apskritojo stalo diskusijų, rengiamų/keičiamų teisės aktų analizės bei pozicijų, pasiūlymų rengimo ir jų atstovavimo, susitikimų su sprendimus priimančių institucijų atstovais. Ieškant geriausių sprendimų bus bendradarbiaujama su kitų šalių (Latvijos, Estijos, Lenkijos) asociacijomis, nes didžioji dalis maisto gamintojų veiklą reglamentuojančių dokumentų priimami Europos Sąjungos mąstu, tad dalijimasis patirtimi šioje situacijoje labai vertinga.

X
Latest Products Image

2020-03-17

Artimiausi planai: dar aktyviau prisidėti sprendžiant aktualias maisto gamintojams problemas

skaityti plačiau

Vis daugiau įmonių apsisprendžia mažinti cukraus ir druskos kiekį gaminiuose

Šalies parduotuvių lentynose žmonės galės rasti dar daugiau produktų su mažesniu druskos, cukraus ir sočiųjų riebalų kiekiu – vis platesnis įmonių ratas jungiasi prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuoto bendradarbiavimo susitarimo gerinti maisto produktų sudėtį. Vienos pirmųjų prie šios iniciatyvos prisidėjusios asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ narės sėkmingai vykdo savo įsipareigojimus, prie jo jungiasi nauji nariai.

Šįkart nauji susitarimai pasirašyti su maisto pramonės bendrovėmis UAB „Vilniaus duona“, kuri įsipareigojo mažinti cukraus kiekį ir didinti skaidulinių medžiagų kiekį ruginėje ir ruginėje / kvietinėje duonoje, taip pat UAB „Arimex“, numačiusia dalyje mišinių iš viso nebenaudoti cukraus.

Savo ruožtu, ankstesnius įsipareigojus naujais papildė 4 įmonės. UAB „Mantinga“ mažins druskos ir cukrų kiekį savo gaminiuose, „Mars Lietuva“ numatė sumažinti druskos ryžių produktuose. Tuo metu, UAB „Orkla Foods Lietuva“ įsipareigojo gaminti dalį pomidorų padažų, kečupų ir javainių be pridėtinio cukraus, o UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ jau trečią kartą įsipareigojo mažinti druskos kiekį padažuose, kečupuose ir užtepėlėse bei sočiųjų riebalų kiekį sriubose.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, džiugina tai, kad atsakingo verslo šalyje daugėja, kad vis daugiau bendrovių atsiliepia į viešojo sektoriaus kvietimą kartu rūpintis žmonių sveikata.

 „Dėkoju įmonėms, savanoriškai prisijungusioms prie itin svarbaus susitarimo, nepabūgusioms pokyčių, supratusioms jų būtinybę. Džiugu, kad šis bendradarbiavimo pavyzdys jau tampa tradicija, kas iš esmės leidžia nedideliais, bet užtikrintais žingsniais judėti į priekį, gerinant gaminių, kuriuos kiekvienas įsigyjame prekybos centruose, sudėtį. Bent dalinai maiste sumažinus cukraus, druskos, riebalų kiekius galima maitintis sveikiau, net nekeičiant savo įpročių. Neabejoju, kad ir ateityje tiek viešasis sektorius, tiek verslas dirbs išvien ir tęs šią tradiciją“, – sako sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.

Savo ruožtu, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė Irma Pilipienė džiaugiasi, kad prieš kelerius metus prasidėjusi SAM iniciatyva svariai prisideda skatinant vartotojus rinktis sveikesnį maistą.

„Džiaugiamės, kad ši puiki SAM iniciatyva tęsiasi ir toliau. Man labai malonu pastebėti, kad vienos pirmųjų prie šios iniciatyvos prisidėjo mūsų asociacijos įmonės, kad jos tęsėjo ir toliau tęsi savo pažadus, mažina gaminamuose produktuose cukraus, druskos, riebalų kiekius, siūlo vartotojams sveikesnius, kokybiškus produktus. Džiugina ir nuolat besiplečiantis prie šios iniciatyvos prisidedančių gamintojų ratas. Tai rodo, kad įmonių įsipareigojimai, gerieji pavyzdžiai gali būti ta varomoji jėga, kuri skatintų vartotojus susimąstyti ir rinktis sveikatai palankesnio maisto alternatyvas“, – sako I. Pilipienė.

Mažinti cukraus, druskos ir riebalų kiekį kasdieninėje mityboje rekomenduoja ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) bei Europos Komisija (EK). Mitybą gerinti siūloma vartojant mažiau druskos, sočiųjų riebalų, paprastųjų angliavandenių (cukrų) kiekį bei mažinant šių medžiagų kiekius rinkai tiekiamuose maisto produktuose.

2018 m. pasirašyti du SAM inicijuoti susitarimai su maisto produktų gamintojais. Pasižadėta keisti gaminių receptūras, gerinti maisto produktų sudėtį, juose mažinant cukraus, druskos ir riebalų kiekį. Pirmą kartą susitarimą pasirašė vienuolika įmonių, o vėliau – dar penkios. Įsipareigojimai sėkmingai įvykdyti. Pavyzdžiui, UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ buvo įsipareigojusi sumažinti druskos bei cukraus kiekį kiekį pomidorų padažuose ir konservuotose daržovėse, UAB „Mars Lietuva“ – sumažinti cukraus kai kuriuose padažuose ir pan.

MAISTO ĮMONIŲ ĮSIPAREIGOJIMUS PAGAL BENDRADARBIAVIMO SUSITARIMĄ SU SAM DĖL MAISTO PRODUKTŲ GERINIMO RASITE ČIA

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad šalies gyventojai kas dieną su maistu gauna daugiau nei rekomenduoja PSO normos: druskos − 40 proc., riebalų − 39 proc., sočiųjų riebalų − 29 proc., cukrų − 22 proc. Toks gausus šių medžiagų vartojimas kenkia sveikatai, skatina širdies ir kraujagyslių ligas (hipertenziją, infarktą, insultą), vėžį, cukrinį diabetą, nutukimą, kitas ligas.

Parengta pagal SAM Spaudos tarnybos pranešimą

 SAM nuotr.

X
Latest Products Image

2020-01-31

Vis daugiau įmonių apsisprendžia mažinti cukraus ir druskos kiekį gaminiuose

skaityti plačiau
Top