19-ąjį gimtadienį švenčianti asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ atnaujino savo vizualinę komunikaciją

2000 metais įkurta asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ savo 19-ąjį gimtadienį pamini atsinaujinusi ir atnaujinusi savo vizualinę komunikaciją. Naujasis logotipas simbolizuoja modernų, šiuolaikinį požiūrį į maistą, o taip pat primena apie visais laikais maisto produktams aktualias savybes: šviežumą, kokybę.

„Per tuos devyniolika metų Asociacija subrendo, išaugo, sustiprėjo. Pagrindinių tikslų – atstovauti, šviesti, bendradarbiauti – vedinos prie Asociacijos prisijungė dvylika įmonių, gaminančių maisto produktus ar jais prekiaujančių. Jau jaučiamės išaugę tą seną rūbą, tad reikėjo atsinaujinti, parodyti savo dabartinį „veidą“, – kalbėjo asociacijos valdybos pirmininkas Mindaugas Snarskis.

Pasak pašnekovo, jei lygintume su žmogaus gyvenimu, tai devyniolika metų – pati jaunystė, veržlumas, aktyvumas. Panašiai jaučiasi ir Asociacija – aktyviai teikdama pastabas institucijoms rengiančioms maisto sritį reglamentuojančius teisės aktus, organizuodama renginius ir diskusijas. Visų šių veiklų tikslas – siekti, kad vartotojui būtų prieinami kokybiški maisto produktai, kad visiems gamintojams būtų užtikrintos vienodos veiklos sąlygos, kad pirkėjams būtų aišku, kaip ir pagal kokius kriterijus verta rinktis maisto gaminius.

Juk per tuos devyniolika metų gerokai pasikeitė požiūris į maistą, maisto produktus – jie tampa sveikesni, kuriami taikant naujas technologijas, inovatyvius sprendimus. Vienu pagrindinių įmonių darbo principų darosi tvarumas – gamintojai siekia taip pertvarkyti savo veiklą, kad ji turėtų kuo mažesnį poveikį supančiai aplinkai.

Visas šias vertybes perteikia naujasis Asociacijos logotipas. Modernus, ažūrinis šriftas tarsi simbolizuoja asociacijos vienijamas šiuolaikines įmones, savo gamyboje taikančias naujausias technologijas. Su gamyba, inovacijomis siejasi ir tiesios, griežtos raidžių linijos. Į logotipą įkomponuotas vaisius su žaliu lapeliu kalba apie šviežumą, gyvybę, kokybę – tas tradicines savybes, per dešimtmečius priskiriamas maisto gaminiams. Šiltos logotipo spalvos sušvelnina modernias, griežtas linijas, primena apie šilumą, meilę, kuriuos gamintojai sudeda į savo gaminius.

X
Latest Products Image

2019-10-02

19-ąjį gimtadienį švenčianti asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ atnaujino savo vizualinę komunikaciją

skaityti plačiau

Maisto rinkoje veikiančios asociacijos vienijasi

Keturių Lietuvos maisto rinkoje veikiančių organzacijų: Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos bei Lietuvos paukštininkystės asociacijos – vadovai nusprendė suvienyti jėgas sprendžiant visoms joms svarbius klausimus ir rugsėjo 30 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Šio dokumento tikslas – maisto rinkoje veikiančių asociacijų aktyvus bendradarbiavimas ir tarpusavio pasitikėjimu paremta partnerystė sprendžiant maisto rinkoje kylančius aktualius klausimus, atstovaujant maisto rinkos interesus santykiuose su valstybinėmis įstaigomis, organizacijomis, įmonėmis bei politinėmis partijomis, taip pat kitose Lietuvos Respublikos bei užsienio šalių organizacijose, veikiančiose maisto srityje.

„Mes jau ir anksčiau sistemingai bendradarbiavome, kai reikėjo spręsti klausimus, aktualius visam maisto sektoriui, – sako sutarties iniciatorė Dalia Ruščiauskienė, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė. – Apskritai Lietuvoje perdirbamoji pramonė tarsi ir neturi kuruojančios valstybinės institucijos. Žemės ūkio ministerijos prioritetas yra pirminis žemės ūkis, o perdirbamoji pramonė labai dažnai lieka nuošalyje. Tad tikimės, kad suvieniję jėgas patys galėsime geriau atstovauti savo interesams“.

Pasak pašnekovės, pasirašyti tokią sutartį paskatino sėkmingas ankstesnis asociacijų bendradarbiavimas. Kaip pasiteisinusius bendro darbo pavyzdžius D. Ruščiauskienė minėjo visų asociacijų teiktas pastabas dėl Maisto įstatymo pakeitimų, susijusių su maisto klastojimu, dėl pakuotės medžiagos ženklinimo, vieningos gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinės sistemos įgyvendinimo ir kitų aktualių klausimų.

„Visi turime bendrų interesų reaguodami į kuriamus reglamentuojančius dokumentus, ypač maisto produktų gamybos srities. Teikėme ir pasiūlymus dėl naujosios 2020-2027 metais galiosiančios Bendrosios žemės ūkio politikos, nes mums visiems rūpi, kokioje pozicijoje atsidurs Lietuvos perdirbimo pramonė po 2020 metų prasidėjus naujam Europos finansiniam laikotarpiui“, – komentavo sprendimą vienyti jėgas Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė.

Dar viena tema, kuri svarbi daugeliui asociacijų vienijamų įmonių, – lietuviško produkto gamybos ir vartojimo svarba. Pasak pašnekovės, Lietuva neturi bendro atpažįstamo „veido“ nei mūsų šalyje, nei eksportuodama į užsienio rinkas, o būtų naudinga parodyti savo lietuviškumą, turėti savo bendrą simboliką. Tad dar viena iš asociacijų veiklų galėtų būti iniciatyva sukurti vieningą lietuvišką prekių ženklą.

Bendradarbiavimo sutartį pasirašė Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė,
asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė Irma Pilipienė, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius, Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Vytautas Tėvelis.

Pasirašytoje sutartyje asociacijų vadovai sutaria bendradarbiauti atstovaujant asociacijų narių teisėms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios vadžios institucijose, sprendžiant šakos vystymo strategiją, konkurencijos bei kitais klausimais, kaupiant ir teikiant įmonėms reikalingą informaciją. Bus tęsiama ir dabar drauge vykdoma veikla – organizuojamos apskritojo stalo diskusijos, seminarai, strateginio planavimo iniciatyvos ir pan.

Plačiau apie asociacijas:
Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija: www.allgrain.lt ;
Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“: www.maistoasociacija.lt;
Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija: www.lmpa.lt;
Lietuvos paukštininkystės asociacija: tel. +370 698 09888.

X
Latest Products Image

2019-09-30

Maisto rinkoje veikiančios asociacijos vienijasi

skaityti plačiau

Europos maisto produktų gamintojai palankiai vertina Europos Komisijos ataskaitą dėl receptūros skirtumų Europos Sąjungoje

Savaitės pradžioje paskelbta išsami Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JTC) analizė. Pagal vieningą metodologiją buvo ištirti 128 skirtingi maisto produktai 19-oje Europos Sąjungos (ES) šalių (viso – 1380 produktų). Ataskaita patvirtina, kad nėra įrodymų, jog gaminant maisto produktus bei gėrimus šalys būtų skirstomos į Vakarų ir Rytų Europos ir joms būtų tiekiami skirtingos kokybės gaminiai.

„Džiaugiamės, kad tyrimas paneigė jau keletą metų besitęsiančius įtarimus bei pasigirstančius kaltinimus dėl prastesnės kokybės produktų tiekimo Rytų Europos šalims, nes mums labai svarbus vartotojų pasitikėjimas. Nors maisto ir gėrimų receptūros gali būti keičiamos pritaikant jas visos ES vartotojų poreikiams, tokie pakeitimai negali būti tapatinami su prastesnės kokybės produktų pasiūla. Tyrimo metu nustatyti kai kurių produktų sudėties skirtumai daugeliu atvejų paaiškinami objektyviomis priežastimis – skirtingais nacionaliniais reikalavimais bei vietos rinkos praktika, vietos žaliavų naudojimu, produktų reformuliacija bei skirtingais vartotojų prioritetais. Paprastai tariant – kas skanu ar įprasta vartoti vienoje šalyje, gali kur kas mažiau patikti jų kaimynams“,– sakė Irma Pilipienė, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė.

Pasak I.Pilipienės, geriausiai maisto gamintojų poziciją šiuo klausimu atspindi AIM (Europos prekių ženklų asociacija) ir asociacijos „FoodDrinkEurope“, atstovaujančios Europos maisto produktų gamintojus, išplatintas pranešimas. Jame teigiama, kad maisto produktų ir gėrimų kokybė visada buvo, yra ir bus svarbiausiu „FoodDrinkEurope“, AIM bei jų narių prioritetu. Todėl „FoodDrinkEurope“ ir AIM toliau aktyviai remia JTC iniciatyvą tęsti tariamos „dvejopos maisto kokybės“ tyrimą , kad neliktų jokių įtarinėjimų. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad nėra aiškių, palyginamų bei patikimų duomenų, kurie įrodytų, kad egzistuoja „dvejopa kokybė“. Nors atsižvelgiant į patį tyrimo pobūdį neįmanoma išvengti tam tikro subjektyvumo ir paklaidų, manoma, kad itin svarbu laikytis ES patvirtintos metodologijos.

AIM ir „FoodDrinkEurope“ išplatintame pranešime rašoma, kad pirmojo JTC tyrimo etapu gauti rezultatai nenustebino Europos maisto ir gėrimų pramonės atstovų, kurie visada teigė, kad įprastai neskirsto ES maisto rinkų į Rytų ir Vakarų.

JTC ataskaitoje nurodoma, kad dauguma produktų gali skirtis savo maistine sudėtimi ir (arba) sudedamosiomis dalimis, tačiau šie skirtumai nėra struktūriškai siejami su konkrečiomis šalimis ir dažniausiai gali būti logiškai paaiškinti. Maisto produktų ir gėrimų gamybos įmonėms įprasta keisti receptūras dėl įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, siekiant laikytis nacionalinių teisės aktų ir standartų reikalavimų, atsižvelgiant į žaliavų pasiekiamumą bei galimybę remti vietinius tiekėjus, norint patenkinti vietos vartotojų pageidavimus ir lūkesčius bei investuojant į produktų reformuliavimo veiklą, kuria siekiama patobulinti produktų maistines savybes . JTC ataskaitoje paaiškinama, kad sudėties skirtumai savaime nereiškia kokybės skirtumų.

Kadangi JTC ataskaita atskleidė nedidelius etiketėse pateikiamos informacijos skirtumus (pvz., skirtingą apvalinimo taisyklių taikymą įvairiose ES valstybėse narėse), kompanijos imsis veiksmų, kad, jei tik įmanoma, dar labiau suvienodintų visose ES šalyse pateikiamą informaciją. Be to, teigiama pranešime, AIM bei „FoodDrinkEurope“ nariai siekia ir toliau bendradarbiauti su visų valstybių narių vartotojais, valdžios institucijomis ir kitais suinteresuotaisiais asmenimis, kad galėtų dar labiau optimizuoti savo receptūras pagal vietos vartotojų pageidavimus ir mitybos poreikius.
_________________

Plačiau apie „FoodDrinkEurope“ ir AIM:

„FoodDrinkEurope“ yra Europos maisto ir gėrimų pramonės atstovus vienijanti organizacija. Maisto ir gėrimų pramonė – stambiausias ir vienas labiausiai prie ES ekonomikos prisidedančių gamybos sektorių, užtikrinantis didžiausią darbo vietų skaičių (294 000 įmonės, iš kurių 99 proc. smulkių ir vidutinių įmonių; 4,6 mln. darbuotojų).

AIM yra Europos prekių ženklų asociacija, atstovaujanti Europos prekių ženklų gamintojus, kurių tikslas sukurti tvirtus, motyvuojančius prekių ženklus. AIM nariai investuoja apie 14 mlrd.eurų į mokslo tiriamuosius darbus Europoje ir yra penktoje vietoje ES pagal investicijas į šią sritį.

X
Latest Products Image

2019-06-26

Europos maisto produktų gamintojai palankiai vertina Europos Komisijos ataskaitą dėl receptūros skirtumų Europos Sąjungoje

skaityti plačiau

„Maisto teisė. Apie ką kalba Europa“ tokia tema kalbėjo TGS Baltic kartu su asociacija „Lietuvos maisto pramonė“

Verslo pusryčius tokia tema surengė advokatų kontora TGS Baltic kartu su asociacija „Lietuvos maisto pramonė“. Renginyje aptarta maisto teisinio reguliavimo naujovės, diskutuota apie maisto žymėjimo ir kitas aktualijas.

Ekologiškas, vietos ūkininkų, autentiškas

Tokiais raktiniais žodžiais savo produkciją mėgsta apibūdinti visų Europos šalių gamintojai – siūlo tai, ką vartotojai nori girdėti, o vėliau – ir valgyti. Tokia įžanga pirmąjį pranešimą, pavadintą kaip ir pats renginys, pristatė šeimininkai – TGS Baltic advokatė dr. Asta Šamulevičiūtė, supažindinusi susirinkusiuosius su Europos Sąjungos (ES) maisto teisės naujovėmis.

Praėjusiais metais įsigaliojo reglamentas dėl naujų maisto produktų. Į naujo maisto apibrėžimą įtrauktos naujos kategorijos, pavyzdžiui maisto produktai, kurie sudaryti, išskirti arba pagaminti iš mineralinės kilmės medžiagų, iš gyvūnų ar jų dalių, iš ląstelių kultūros arba audinių kultūros, gautos iš gyvūnų, augalų, mikroorganizmų, grybų ar dumblių. Leidimą tiekti rinkai naują maistą, įsigaliojus reglamentui, galima gauti kur kas paprasčiau: anksčiau – tik autorizavusiam subjektui, nuo šiol – bet kuriam subjektui, jei tik jis laikosi nustatytų reikalavimų. Pati autorizacijos procedūra – centralizuota.

Dar viena naujiena, nuo šių metų gruodžio 14 d. pradedamas taikyti Reglamentas 2017/625, apimsiantis šių sričių reikalavimų laikymosi kontrolę: maisto, pašarų, gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos, ekologiškų produktų, augalų apsaugos priemonių, šalutinių gyvūnų produktų. Remiantis naujuoju dokumentu bus nustatomos bendros importo kontrolės taisyklės, įvedamas Bendrasis sveikatos įvežimo dokumentas, Reglamentas taikomas ir eksportui.

Ekologinę gamybą reguliuos nuo 2021 m. sausio 1 d. taikomas naujas Reglamentas 2018/848. Advokatė dr. A. Šamulevičiūtė pakomentavo, kokias naujienas maisto produktų gamintojams atneš šis naujas dokumentas, kokia bus sertifikavimo sistema, kaip bus vykdoma kontrolė ir pan.

Neliko nepaliesti, ir, panašu, visada aktualūs ženklinimo klausimai.

Kaip vadinsime „obuolių sūrį“ ir „riešutų sviestą“?

Daug diskusijų sukėlė asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorės Irmos Pilipienės pranešimas „Kaip vadinsime „obuolių sūrį“ ir „riešutų sviestą“?“ Europos Teisingumo Teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimu uždrausta parduodamus ar reklamuojamus augalinius ar augalinės kilmės maisto produktus apibūdinti terminu „pienas“ ar pieno produktų pavadinimais (grietinėlė, sūris, sviestas ir pan.). Iškilo grėsmė ne tik sąlyginai naujiems produktams, pavyzdžiui, kokosų pienas ar sviestinės pupelės, bet ir tokiems tradiciniams lietuviškiems patiekalams kaip aguonų pienas, be kurio neįsivaizduojama Kūčių vakarienė.

Kaip juos pavadinti? Jei riešutų sviestas dar galėtų vadintis riešutų pasta ar kremu, tai kaip pavadinti obuolių sūrį ar kokosų pieną? Gėrimu? Bet yra skirtingi produktai: kokosų gėrimas, pienas ir grietinėlė. Arba kaip skambėtų pavadinimas: „kavos gėrimas su avižų gėrimu“?

„Galimi sprendimai: šalims narėms turėtų būti suteikta galimybė papildyti Komisijos sprendimo 2010/791 I priedą įprastai naudojamais tose šalyse gaminamų ir/ar parduodamų produktų pavadinimais arba sąrašas produktų – išimčių turėtų būti vieningas, į sąrašą įtraukti pavadinimai turėtų būti pripažįstami bendrosios taisyklės išimtimi visomis ES šalių kalbomis“, – siūlė sprendimus I. Pilipienė.

Kaip sakė LR Žemės ūkio ministerijos atstovės, kol kas Lietuvos kreipimaisi ir išdėstyti argumentai teigiamo ES valdininkų atsakymo nesulaukė, tolimesni žingsniai kol kas nesvarstomi, laukiama pasiūlymų ir iš pačių maisto gamintojų.

Trečiasis renginio pranešimas: „Užrašai „Be konservantų“ ir kt.“, kurį pristatė Ona Keblienė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus patarėja, pakomentavusi teiginių „be konservantų“, „natūralus“ naudojimo galimybes. Keičiantis rinkos tendencijoms, atsižvelgiant į kitose Europos šalyse naudojamą praktiką, planuojama atnaujinti VMVT „Rekomendacijas dėl maisto produktų ženklinimo užrašais „natūralus“ ir „Be E“ bei pan.", todėl verslas kviečiamas teikti savo pasiūlymus dėl galimų užrašų.

X
Latest Products Image

2019-06-17

„Maisto teisė. Apie ką kalba Europa“ tokia tema kalbėjo TGS Baltic kartu su asociacija „Lietuvos maisto pramonė“

skaityti plačiau

Kaip nepasiklysti mituose apie maistą? Kaip žinoti, kokių specialistų ar konsultantų rekomendacijomis verta pasitikėti?

Kokia informacija galima pasikliauti renkantis maisto produktus parduotuvių lentynose? Kaip žinoti, kokių specialistų ar konsultantų rekomendacijomis verta pasitikėti? Informacijos kiekis šiomis temomis – labai gausus, tad kaip atskirti patikimą nuo, švelniai tariant, abejotinos? Į diskusiją šia tema maisto gamintojus, gydytojus dietologus, valstybės institucijų, mokslo įstaigų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų institucijų atstovus sukvietė asociacija „Lietuvos maisto pramonė“.

Pažintis su produktu prasideda nuo etiketės

Visą pagrindinę informaciją apie maisto produktą išduoda jo etiketė. Ir jai keliami griežti reikalavimai – sūrio gaminys negali vadintis sūriu, mineralinis – stalo vandeniu ar atvirkščiai. Etiketėje išdėstyta ir gaminio sudėtis, ir maistingumo informacija – atrodytų, skaityk ir rinkis labiausiai tinkantį produktą.

„Tačiau „Eurobarometro“ tyrimai rodo, kad kas trečias lietuvis neskaito etikečių. O jei ir skaito, tai dažniausiai vien tam, kad pasižiūrėtų jo galiojimo datą“, – komentavo tyrimų rezultatus Margarita Čėglienė, kompanijos „Danone“ viešųjų ryšių ir reglamentavimo vadovė Baltijos šalims, pasakodama apie tai, kokią informaciją galima rasti produkto etiketėje.

Kitos, 2018 m. atliktos „Nielsen Global Omnibus Study“ duomenimis, tik 37 proc. lietuvių visada skaito informaciją ant pakuotės apie maistingąsias medžiagas, 59 proc. tai daro kartais. Tačiau kiek iš to naudos? 10 proc. respondentų teigė, kad supranta visą perskaitytą informaciją, 28 proc. – nesupranta nieko.

Nors iš vienos pusės atrodo, kad susidomėjimas maistu auga geometrine progresija, tačiau iš kitos pusės – kai kalbama apie sveikatą, mityba nustumiama į šoną.

Renkantis produktus svarbiausia – skonis ir kaina

„Suaugusių Lietuvos gyventojų maisto pasirinkimo kriterijai: skonis - 39,7 proc., kaina - 31,9 proc. ir tik 13,4 proc. – sveikatos gerinimo tikslas“, – pateikė atlikto tyrimo rezultatus Roma Bartkevičiūtė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja.

Daugiau tyrimo rezultatų, atspindinčių mūsų tautiečių mitybos įpročius: kasdien šviežias daržoves vartoja tik trečdalis, iš kurių tik 3 proc. – kelis kartus per dieną; daržovių ir vaisių – 260 g per dieną. Tik 41,5 proc. nesūdo jau pagamintų patiekalų; per dieną vidutiniškai gaunama tik apie 16 g skaidulinių medžiagų (rekomenduojama paros norma – 25-35 g).

Rezultatas: daugėja sergančiųjų lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, cukriniu diabetu. Mitybos įpročiai perduodami iš tėvų atžaloms – daugėja nutukusių vaikų.

Beje, žmonės ir patys pripažįsta, kad jų žinios apie mitybą nėra gilios. Tai liudija R. Bartkevičiūtės pristatyti LR Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) užsakymu 2017 12 mėn. visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo rezultatai. Tik 11 proc. respondentų teisingai atsakė, kad penkis kartus per dieną reikia valgyti daržovių ir vaisių, net 36 proc. nežinojo, kokių riebalų reiktų vengti mityboje ir pan..

Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijoje ir Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros 2016–2023 metų plėtros programoje (koordinuoja SAM) numatyta formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą, skatinti sveikos mitybos įpročius ir gerinti visoms gyventojų grupėms galimybes pasirinkti sveikatai palankų maistą.

Kaip pranešime minėjo R. Bartkevičiūtė, siekiant šių tikslų Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centras, savivaldybių visuomenės sveikatos biurai (SVB) sistemingai teikia gyventojams mokslu pagrįstą informaciją, organizuoja įvairių gyventojų grupių sveikos mitybos mokymus, rengia teorinius bei praktinius užsiėmimus, tęstinius sveikos mitybos mokymus, seminarus ir pan., skelbia informaciją žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose; viešose vietose, transporte. Savivaldybių VSB 2019 m. prioritetai – surengti tikslinių gyventojų grupių: pedagogų, vaikų tėvų, ugdymo įstaigų virėjų – sveikos mitybos ir sveikatai palankaus maisto gaminimo principų mokymus, kad jų dalyviai toliau perteiktų sveikos mitybos žinias vaikams bei kitiems bendruomenės nariams, kad gerėtų gyventojų mityba ir sveikata.

Svarbu nepasitikėti netikrais pranašais

Informacijos apie mitybą tikrai netrūksta. Internetinėje erdvėje, socialiniuose tinkluose galima rasti įvairiausių patarimų, rekomendacijų, kvietimų užsiregistruoti į kursus ir pan. Tačiau kaip atsirinkti – kuriais jų galima pasitikėti? Prieš tai pranešime minėtą informaciją neretai užgožia kita.

„Su tokiomis problemomis susiduria ne tik Lietuvos gyventojai. Jungtinėje Karalystėje buvo nuspręsta patikrinti interneto svetaines, skelbiančias informaciją apie sveiką mitybą: paaiškėjo, kad patikima, mokslu grįsta informacija pateikiama tik vienoje iš devynių“, – pristatydama pranešimą „Kaip nepasiklysti informacijos apie maistą gausoje – ar gydytojai dietologai yra vartotojų vedliai?“ kalbėjo gydytoja dietologė Ieva Laukytė-Gaulė.

Pasak pranešėjos, apie maitinimąsi konsultuoja gydytojai dietologai, dietistai, visuomenės sveikatos specialistai, mitybos konsultantai, sporto treneriai. Vieni specialistai yra profesionalūs, turintys atitinkamą išsilavinimą, universitete ar kolegijoje įgavę įvairiapusių žinių, kiti – paskaitę kelias knygas, išklausę neapibrėžtos trukmės kursus arba tiesiog parduodantys „savo sėkmės istoriją“. Kuo jie skiriasi ir kokios jų kiekvieno kompetencijos – tai perprasti eiliniam piliečiui tikrai nėra paprasta. O sukurti patikimo specialisto įvaizdį ne taip ir sudėtinga: nurodomos solidžios pareigos, apsivelkamas baltas chalatas, paminimos mokyklos, kuriose studijuota (o ar baigta, koks jų lygis?) ir pan.

Tad renkantis specialistą, kurio rekomendacijomis planuojama vadovautis, reiktų pasidomėti jo išsilavinimu, patirtimi. Jei jis vadinasi gydytoju dietologu – ar jo licenciją galima rasti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie SAM interneto svetainėje. Jeigu ne – vadinasi, tas žmogus dietologu vadinasi nepelnytai. Skaitomus straipsnius taip pat derėtų vertinti kritiškai – kokiais tyrimais remiantis jie parengti, kokia tyrimo apimtis, ar jis tinkamai atliktas, be to svarbu atskirti pirminius (pats tyrimas) ir antrinius (pasakojimas apie atliktą tyrimą žiniasklaidoje) šaltinius. Ar tai yra paprasta? Žinoma, kad ne. Bet kai kalbama apie sveikatą ir gerą savijautą, visgi svarbu nepamiršti kritinio mąstymo ir aklai nepasitikėti pateikta ar internete rasta informacija.

X
Latest Products Image

2019-05-23

Kaip nepasiklysti mituose apie maistą? Kaip žinoti, kokių specialistų ar konsultantų rekomendacijomis verta pasitikėti?

skaityti plačiau

Maisto gamintojų planuose: sveikesni gaminiai, aplinkosauga ir dar aktyvesnis dialogas su vartotojais

Per vykusį visuotinį asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ susirinkimą aptarti 2018 m. nuveikti ir planuojami darbai, taip pat paskelbta apie prisijungusį naują narį – UAB „Vilniaus duona“. Asociacijos vienijamų narių – Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonių, gaminančių maisto produktus bei jais prekiaujančių, apyvarta 2018 m. buvo 420 mln. eurų, o veiklos geografija siekė nuo Lietuvos iki tolimų Afrikos šalių.

„Džiaugiamės prisijungiančiais naujais nariais. Besiplečiantis mūsų ratas įrodo, kad Lietuvoje daugėja įmonių, kurioms rūpi verslo aplinkos gerinimas, dialogas su vartotojais ir siekis pateikti geriausiai jų lūkesčius atitinkančius maisto gaminius“, – sakė Mindaugas Snarskis, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas, kviesdamas jos veikla domėtis ne tik dideles bei vidutines maisto bendroves, bet ir startuolius, maisto inovatorius, kuriems asociacijos ryšiai atvertų naujų galimybių užmegzti naudingus verslo kontaktus.

Pagrindiniai asociacijos tikslai – užtikrinti jos narių interesų atstovavimą rengiant Lietuvos teisės aktus, atstovauti Lietuvos maisto pramonės interesus tarptautinėse organizacijose, ugdyti sąmoningą vartojimą, išsiaiškinti vartotojų poreikius. Asociacija savo pozicijas rengia atsižvelgdama į tarptautinių asociacijų „FoodDrink Europe“, UNESDA argumentus ir bendradarbiaudama su analogiškomis kaimyninių šalių organizacijomis. Tai atsispindėjo ir visuotiniame susirinkime aptartuose 2018 m. darbuose bei ateities planuose.

Vienas pagrindinių praėjusių metų pasiekimų – pasirašytas susitarimas tarp Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos ir įmonių dėl maisto produktų sudėties gerinimo, mažinant juose cukraus, druskos, sočiųjų riebalų kiekius. Pernai sausio mėnesį tokį susitarimą pasirašė dešimt įmonių, tarp kurių net penkios – asociacijos narės, vėliau, metų pabaigoje prie jų prisijungė ar prisiėmė daugiau įsipareigojimų dar penkios įmonės.

Sveikiau gyventi įmonės kvietė ne tik mažindamos cukraus kiekį gaminiuose, bet ir skatindamos savo darbuotojus bei pirkėjus būti fiziškai aktyviais, sportuoti. Šia tema surengta apskritojo stalo diskusija, apklausa. Didelio suintersuotų šalių dėmesio sulaukė kita praėjusių metų asociacijos renginių aktualija – inovacijos maiste.

„Šiais metais aktualios temos – aplinkos apsauga, žiedinės ekonomikos pakete numatytų tikslų įgyvendinimas: plastiko strategija, geriausių gamybos būdų taikymas, atliekų tvarkymas bei tausus išteklių naudojimas, maisto atliekų mažinimas ir kt.. Pakuočių klausimams, tvariai plėtrai bus skiriama konferencija arba apskritojo stalo diskusija, kiti renginiai. Dar svarbūs klausimai: maisto sauga, maisto produktų sudėties gerinimas, informacijos apie maistą teikimas vartotojams“, – pasakojo M. Snarskis.

Siekdama užtikrinti, kad vartotojus pasiektų tik kokybiški maisto produktai, asociacija aktyviai prisideda prie šią sritį reglamentuojančių teisės aktų kūrimo, teikia savo pastabas, pasiūlymus.

Visuotiniame susirinkime taip pat išrinkta asociacijos valdyba, jos nariai: Gabrielė Šerėnienė (UAB „Coca-Cola HBC Lietuva“), Ariana Rastauskaitė (UAB „Nestlé Baltics“), Rasa Bagdonienė (UAB „Mondelez Baltic“), Margarita Čėglienė („Danone“, SIA).

Valdybos pirmininku dar vienai kadencijai perrinktas Mindaugas Snarskis, UAB Koncernas „Vikonda“ generalinis direktorius.

X
Latest Products Image

2019-03-26

Maisto gamintojų planuose: sveikesni gaminiai, aplinkosauga ir dar aktyvesnis dialogas su vartotojais

skaityti plačiau
Top