Komentaras dėl „sviesto sviestuoto“ ir „avižų pieno“

Situacija, kai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) uždraudė įmonei, gaminančiai riešutų kremą, naudoti prekės ženklą „Sviestas sviestuotas“, vėl įpylė benzino į prigesusias diskusijas apie augalinės kilmės produktus, besivadinančius pienu, sviestu ir pan.

VMVT tikina, kad ji viską daro teisėtai, nes vadovaujasi Europos Teisingumo Teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimu, draudžiančiu parduodamus ar reklamuojamus augalinius ar augalinės kilmės maisto produktus apibūdinti terminu „pienas“ ar pieno produktų pavadinimais (grietinėlė, sūris, sviestas ir pan.).

Šios diskusijos pasiekė net LR Seimo Kaimo reikalų komitetą, į jas įsitraukė ministerijų vadovai. Norisi tikėti, kad augalinių produktų terminų klausimas galiausiai sulauks tinkamo dėmesio. Taip, Europos Teisingumo teismo (ETT) sprendimas galutinis ir neskundžiamas, tačiau jis remiasi Reglamentu 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas (VII priedas III dalis) ir Komisijos sprendimu 2010/791, kuriame numatytos išimtys dėl pavadinimų naudojimo atskirose šalyse.

Ir čia norėtųsi atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Minėtu „sviesto sviestuoto“ atveju, šis ETT sprendimo taikymas apskritai atrodo nelogiškai, nes jame kalbama apie produktų pavadinimus, tuo tarpu sviestas sviestuotas yra prekės ženklas, ir juo labiau – frazeologizmas, ir jo prasmę reikėtų vertinti kaip žodžių junginio, o ne kaip atskirų žodžių.

Tačiau yra dar opesnių klausimų su augaliniais produktais, kurių pavadinimus įmonės turėjo pakeisti po ETT sprendimo. Jeigu riešutų sviestą dar galima vadinti riešutų pasta ar kremu, tai kaip pavadinti obuolių sūrį, aguonų pieną ar sviestines pupeles? Arba kaip skambėtų pavadinimas: „kavos gėrimas su avižų gėrimu“?

Ir dar vienas niuansas – minėtas ETT sprendimas netaikomas apibūdinant produktus, kurių tikslus pobūdis žinomas dėl jų tradicinio vartojimo ir (arba), kai pavadinimais aiškiai apibūdinama būdinga produkto savybė. Tik viena būtina sąlyga – tokie produktai turi būti įtraukti į Komisijos sprendimo 2010/791 I priedą. Pastarajame nurodyti produktai, kurie, valstybių narių nuomone, jų teritorijose atitinka numatytus kriterijus dėl tradicinio vartojimo. Sąraše pateikti produktai 15 valstybių narių kalbomis (ispanų, lenkų, slovėnų – po 1 produktą; prancūzų – 17, anglų – 20, vokiečių – 21). Lietuvių, latvių, estų kalbomis produktų sąraše nėra. Kiekvienas į sąrašą įtrauktas pavadinimas pripažįstamas tik ta kalba, kuria jis įrašytas, todėl „coconut milk“ gali būti, o „kokosų pienas“ – taip rašyti draudžiama.

Kodėl taip nutiko? Lietuvos prašymas papildyti sąrašą atmestas, nes jis turėjo būti pateiktas stojant į ES. Mes tokio sąrašo tuomet nepateikėme. Dar vienas reikalavimas – terminui „tradicinis“ taikomas apibrėžimas: „tradicinis“ reiškia produktą, kurio naudojimo vidaus rinkoje laikotarpis, perduodant iš kartos į kartą, yra įrodomas ir jis turi būti bent 30 metų. Taigi, aguonų pieną ir obuolių sūrį tikrai turime kur kas daugiau nei 30-metį, tačiau ir tokie produktai, kaip riešutų sviestas, kokosų ar migdolų pienas, mūsų rinkoje atsiradę po Nepriklausomybės atkūrimo, jau seniai yra tapę šiuolaikinės visuomenės kasdienybe.

Taigi, dabar į Lietuvą importuojami „peanut butter“, „coconut milk“, „almond milk“, lietuviškame vertime turi būti vadinami jau kitaip – kokosų pienas privalo virsti gėrimu, riešutų sviestas – kremu ar pan. Ar tai nėra vartotojų klaidinimas?

Asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ nuomone, klausimas dėl vienodų sąlygų taikymo visoms ES šalims turėtų būti dar kartą keliamas Europos Komisijoje, geriausiai – susivienijus su kitomis į sąrašą nepatekusiomis valstybėmis narėmis.

Galimi sprendimai – siūlomas vienas iš šių variantų:

·         šalims narėms turėtų būti suteikta galimybė papildyti Komisijos sprendimo 2010/791 I priedą įprastai naudojamais tose šalyse gaminamų ir/ar parduodamų produktų pavadinimais;

·         sąrašas produktų – išimčių turėtų būti vieningas, į sąrašą įtraukti pavadinimai turėtų būti pripažįstami bendrosios taisyklės išimtimi visomis ES šalių kalbomis.

 

 Irma Pilipienė,

Asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė

X
Latest Products Image

2021-01-08

Komentaras dėl „sviesto sviestuoto“ ir „avižų pieno“

skaityti plačiau
Top