Inovatyvios idėjos maisto pramonėje – ko nori vartotojas

Sveikatai palankesni (su mažiau cukraus, druskos ir pan.) produktai, pagaminti laikantis tvarios gamybos principų, o jų kaina jau nėra pagrindinis pasirinkimo kriterijus – atrodo, ryškėja tokios naujausios maisto produktų vartojimo tendencijos. Apie jas kalbėta asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ surengtoje nuotolinėje diskusijoje „Inovatyvios idėjos maisto pramonėje – ko nori vartotojas“.

Šios diskusijos temą pasufleravo Europos maisto produktų gamintojus vienijanti asociacija „FoodDrinkEurope“, paskelbusi iniciatyvą #FoodFuture (#MaistoAteitis), kviečiančią dialogui apie mūsų maisto ateitį.

„Mes, Lietuvos maisto pramonė, plečiame savo veiklos horizontus, veikiame visos Europos, labai dažnai – viso pasaulio mastu, tad ir mums svarbu kalbėti apie ateities maistą. Diskutuojant šia tema į pirmą vietą atsistoja vartotojas – ko jis nori, ką jis galvoja, kokiais kriterijais besivadovaudamas renkasi maisto produktus. Po to kyla kitas klausimas – kur šioje vietoje yra maisto pramonė: einame pirma jo, iš paskos ar šalia,“ – komentavo temos pasirinkimo motyvus renginio moderatorė Rasa Bagdonienė, verslo konsultantė, UAB „Market SMART“ partnerė.

Kaina nebėra svarbiausias maisto produktų pasirinkimo kriterijus

Tokią tendenciją atskleidė dr. Romos Bartkevičiūtės, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjos pristatyti Lietuvos suaugusių ir pagyvenusių gyventojų faktinės mitybos, mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių tyrimo rezultatai. Nuo 1997-ųjų pradėtas, 2019/2020 metais jau penktą kartą atliktas tyrimas atskleidžia suaugusių lietuvių mitybos įpročius. Kas labiausiai krenta į akis – didžioji dalis respondentų nurodė, kad perkant maisto produktus kaina jiems nėra svarbiausia. Jei 1997 metais kainą kaip pagrindinį pasirinkimo kriterijų nurodė 67 proc. respondentų, tai 2019/2020 metais tokių buvo tik 14 proc. Užtat labai šoktelėjo naudos sveikatai kriterijus – nuo 8 proc. 1997 metais iki 27 proc. 2019/2020-aisiais. Svarbesniu pasidarė ir skonis, taip atsakiusių respondentų skaičius augo atitinkamai nuo 16 iki 39 proc. Moterys, spręsdamos, ką valgyti, labiau galvoja apie naudą sveikatai, vyrams svarbiau maisto produktų skonis.

„Minėtos vartotojų maisto produktų pasirinkimo tendencijos džiugina. Visgi, kaip atskleidė kiti klausimai, gyventojų žinios apie sveiką mitybą dar yra nepakankamos. Ir dalies Lietuvos gyventojų mityba neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų“, – pripažino tyrimą komentavusi dr. R. Bartkevičiūtė.

Pradėtą temą dar labiau užtvirtino Gabijos Kubiliūtės, „Euromonitor International“ rinkos analitikės aptartos vartotojų sveikatingumo tendencijos pakuoto maisto rinkoje, lyginant lietuvių ir kitų europiečių mitybos įpročius. Kelios jos pranešimo įžvalgos: sveiku vartotojai vadina maistą, kuriame mažiau cukraus, kalorijų, angliavandenių, daugiau baltymų; pagrindinė priežastis, skatinanti atsisakyti cukraus, rinktis mažiau jo turinčius produktus – siekis mažinti ar reguliuoti svorį. Lietuvos vartotojai vis drąsiau renkasi augalinius pieno, mėsos pakaitalus, pavyzdžiui, mėsos pakaitalų vartojimas Lietuvoje, pagal išlaidas vienam žmogui, artimesnis Vakarų Europos šalims.

„Vartotojai, atrodo, ieško tradiciškesnių dietų:  daugelis orientuojasi į subalansuotą mitybą, o ne į tą, kurioje gausu apribojimų. Jie ieško įvairių variantų, dažnai norėdami į savo mitybą įtraukti žalią maistą, veganiškų produktų, nesilaikydami griežtų mitybos apribojimų“, – komentavo naujas mitybos tendencijas G. Kubiliūtė.

Teigiami lietuvių mitybos poslinkiai, be abejo, džiugina. Juo labiau, kai jos ir sveikatos ryšys – labai tamprus. Tas buvo akivaizdu dietologės Evelinos Cikanavičiūtės pranešime. Pagrindinėms lietuvių mirties priežastims – širdies ir kraujagyslių ligoms bei navikams – daug įtakos turi ir mityba.

Tad dietologė skatino dažniau prisiminti augalinės kilmės skaidulomis gausų maistą, ypač šviežias daržoves (tik vos daugiau nei pusė lietuvių jų valgo kasdien); mažiau rinktis perteklinio pramoninio maisto, ypač atkreipti dėmesį į jame esantį  pridėtinį cukrų, druską, riebalus ir transriebalus.

„Mažos nuodėmės“ kartais leidžiamos

Saikingai palepinti save šokoladu, sausainiais ar kitais saldumynais yra svarbu, nes teigiamos nuotaikos padeda pagerinti bendrą emocinę būklę, ko dažnam vartotojui taip reikėjo per pandemiją. Tą savo pranešime akcentavo Virgaudas Gedrimas, UAB „Mondelez Baltic“ komercijos direktorius Baltijos šalims. Pandemijos išvarginti, nuo pramogų, kelionių, susitikimų su draugais atriboti žmonės ne tik patys mėgavosi maistu, džiaugėsi jį gamindami namuose, įtraukdami į šį užsiėmimą ir vaikus, bet ir daug dažniau siuntė valgomas dovanas (šokoladą, sausainius, sūrius) savo artimiesiems, draugams. Populiarėjo ekologiški, natūralūs, vietos gamintojų produktai.

Mažiau cukraus, daugiau baltymų iš vabzdžių

Šias naujas vartotojų pasirinkimo tendencijas jau užčiuopė ir maisto produktus gaminančios įmonės. Net siūlydamos, atrodytų, su sveikatai palankesne mityba mažai ką bendro turinčius gaminius, pavyzdžiui, ledus. Pasak Algirdo Gauronskio, UAB „Vikeda“ generalinio direktoriaus, kurdama naujus produktus jo įmonė taip pat teiravosi pirkėjų, ar jie domisi ledų sudėtimi, jų receptūra, kokie priedai skatintų nuo šio skanumyno susilaikyti. Paaiškėjo, kad net smaližiauti nusiteikę pirkėjai skaito gaminio sudėtį, ir mieliau rinktųsi ledus, kuriuose būtų daugiau natūralaus šviežio pieno, mažiau cukraus. Vartotojo noras – gamintojui įstatymas. Rinkoje jau pasirodė ledai, kuriuose cukraus mažiau net 30 proc., o  ir pati ledų porcija mažesnė.

Vartotojai nori ne tik mažiau cukraus, palmių riebalų ir pan. Renkantis maisto produktus svarbu ne tik iš ko jie pagaminti, bet ir kaip pagaminti, ar įmonė laikosi tvaresnės gamybos principų. Net 46 proc. Baltijos šalių vartotojų teigia, kad jie teikia pirmenybę produktui, kuris būtų naudingas jų sveikatai, 41 proc. – kad jis būtų „sveikas“ aplinkai. Tokiomis įžvalgomis ir tyrimų rezultatais pasidalijo Vilma Kapočienė, UAB „Nestlé Baltics“ saldumynų ir kulinarijos verslo vystymo vadovė Baltijos šalims savo pranešime „Vartotojų pasirinkimas: augalinis maistas – mada ar/ir būtinybė?“

Atsakymas „taip“ tinka abiem atvejais. Faktas, kad apie 30 proc. Baltijos šalių gyventojų teigia netoleruojantys laktozės, kalba apie būtinybę. Turbūt ir kaip madą, ir kaip būtinybę galima vertinti žmonių siekį būti fleksitarais  (tai mėsos vartojimą sumažinę, bet visiškais jos neatsisakę asmenys) ar vegetarais, veganais, bet vartotojų dėmesys sveikatai, atjauta gyvūnams, rūpestis aplinka, be jokios abejonės, skatins didinti augalinio maisto gamybos apimtis. Įmonės tai jau ir daro.

Visi renginyje pristatyti pranešimai tarsi parengė erdvę paskutinio pasisakiusiojo – Kęstučio Lipnicko, UAB „Divaks” direktoriaus – pranešimui. Jo vadovaujama įmonė kuria unikalius baltymų sprendimus maisto pramonei. Baltymai gaunami iš vabzdžių, konkrečiai – iš milčiaus lervų. Maistinėmis savybėmis jie nenusileidžia pieno baltymams, o vertinant gamybos proceso tvarumą yra daug pranašesni. Šiuo metu vartotojai vabzdžių produktus vertina ne itin palankiai, tačiau šiuos baltymus integruojant į maisto produktus miltelių, aliejaus ar kitomis formomis, jie daug labiau priimtini.  30 proc. europiečių apklausoje teigė pasiruošę vartoti produktus, kurių sudėtyje būtų vabzdžių ingredientų.

Taigi, vartotojų siekis rinktis sveikatai naudingesnius produktus jau gali būti visiškai patenkintas. Ir rinktis tikrai yra iš ko visiems – ir savo sveikata, ir aplinka, ir tik gaminio kaina besirūpinantiems žmonėms.


Renginio įrašas: https://youtube.com/embed/3dUoyfQrptU

X
Latest Products Image

2021-07-09

Inovatyvios idėjos maisto pramonėje – ko nori vartotojas

skaityti plačiau

Diskusija „Inovatyvios idėjos maisto pramonėje – ko nori vartotojas“

Asociacija „Lietuvos maisto pramonė” liepos 8 d. 10 val. kviečia į nuotolinę diskusiją „Inovatyvios idėjos maisto pramonėje – ko nori vartotojas“.
 
Asociacija „FoodDrinkEurope“ paskelbė iniciatyvą #FoodFuture (#MaistoAteitis), kuri kviečia Europos piliečius, sprendimų priėmėjus, nevyriausybines organizacijas, mokslo ir pramonės atstovus konstruktyviam dialogui apie mūsų maisto ateitį. Teigiama, kad dar niekada nebuvo tokio būtino poreikio kurti tvarias maisto sistemas ir ši diskusija padės maisto pramonei imtis bei tęsti pradėtus pokyčius.
Siekdami tvarių maisto sistemų turime galvoti apie inovacijas ir idėjas, kurios padėtų išsaugoti planetą ir skatintų vartotojus sveikiau gyventi, rinktis sveikatai palankesnius produktus. Realizuodamos šiuos pokyčius pramonės įmonės turi galvoti ir apie ekonominį efektyvumą.
Taigi, nuo 2021 metų prasideda renginiai, diskusijos, kviečiančios kiekvieną pasisakyti šia tema. Plačiau apie tai.
 
Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ palaiko šią iniciatyvą ir kviečia pirmajai diskusijai „Inovatyvios idėjos maisto pramonėje – ko nori vartotojas“.
Tikslas – padiskutuoti, pasidalyti patirtimi, kokių inovacijų, kokių pokyčių laukia vartotojas, kas turi įtakos šiems pokyčiams, kiek vartotojams svarbu sveikatai palankesnė mityba ir kaip mūsų asociacijos įmonėms sekasi judėti šia kryptimi, kas jau pasiekta, kokių problemų kyla ir pan. Pirmame renginyje bus aptariama, ko nori vartotojas, kokių inovacijų maisto pramonė gali pasiūlyti ieškantiems sveikatai palankesnių produktų.

  Renginį moderuos Rasa Bagdonienė, verslo konsultantė, UAB „Market SMART“ partnerė.


Pranešimai:

·         Įžanginis žodis apie europinę iniciatyvą #FoodFuture (5-10 min.)

 

·         Dabartiniai suaugusių lietuvių mitybos įpročiai – kaip/ar jie keičiasi?

Dr. Roma Bartkevičiūtė, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėja (15-20 min.)

 

·         Kokią įtaką mūsų sveikatai turi mityba?

Evelina Cikanavičiūtė, VUL Santaros klinikų gydytoja dietologė (15-20 min.)

 

·         Vartotojų sveikatingumo tendencijos pakuoto maisto rinkoje – Lietuva Europos kontekste.

Gabija Kubiliūtė, „Euromonitor International“ rinkos analitikė (15-20 min.)

 

·         Pandemija ir vartotojų įpročių pokyčiai: tendencija ar laikinas reiškinys.

Virgaudas Gedrimas, UAB „Mondelez Baltic“ komercijos direktorius Baltijos šalims (15-20 min.)

 

·         Įmonės patirtis. Sveikata ir tvarumas. Ar mėgstami ledai gali atliepti šiuolaikiško vartotojo poreikius?

Algirdas Gauronskis, UAB „Vikeda“ generalinis direktorius (15-20 min.)

 

·         Įmonės patirtis. Vartotojų pasirinkimas: augalinis maistas – mada ar/ir būtinybė?  

Vilma Kapočienė, UAB „Nestlé Baltics“ saldumynų ir kulinarijos verslo vystymo vadovė Baltijos šalims (15-20 min.)

 

·         Įmonės patirtis. Baltymai iš vabzdžių – tvarus ateities baltymų šaltinis šiandien?

Kęstutis Lipnickas, UAB „Divaks” direktorius (15-20 min.)


Klausimai, diskusija


 
Maloniai kviečiame registruotis ir dalyvauti!

Registruokitės čia arba el. paštu info@maistoasociacija.lt  iki liepos 5 d.
 
Prisijungimo nuorodą dieną prieš renginį atsiųsime visiems užsiregistravusiems.

X
Latest Products Image

2021-07-01

Diskusija „Inovatyvios idėjos maisto pramonėje – ko nori vartotojas“

skaityti plačiau

„Versli Lietuva“ parengė Lietuvos maisto ir gėrimų sektoriaus eksporto plėtros strategijos projektą

Kaip teigiama VšĮ „Versli Lietuva“ skelbiamoje informacijoje, Lietuvos maisto ir gėrimų sektorius yra vienas didžiausių Lietuvos apdirbamosios gamybos sektorių bei užima reikšmingą vietą Lietuvos ekonomikoje.

Sektoriaus stiprybės – ilgametė patirtis gaminant kokybiškus produktus, gebėjimas lanksčiai prisitaikyti prie  klientų poreikių bei priėjimas prie kokybiškų vietinių žaliavų dėl gerai išvystyto Lietuvos žemės ūkio sektoriaus.

Viena iš projekte įvardijamų eksporto plėtros krypčių yra orientuota į užsakomosios maisto ir gėrimų produkcijos gamybos vystymą ir eksporto augimą, didinant veiklos našumą, ieškant naujų partnerių ir didinant eksporto apimtis esamiems klientams. Antrąja eksporto plėtros kryptimi skatinamas naujų sveikų ir ekologiškų produktų su lietuvišku prekės ženklu vystymas. 

Kaip tikslinės Lietuvos maisto ir gėrimų sektoriaus rinkos nurodoma Vokietija ir Nyderlandai.

Plačiau: https://www.verslilietuva.lt/eksportuok/eksporto-strategijos/lietuvos-maisto-ir-gerimu-sektorius/

X
Latest Products Image

2021-05-12

„Versli Lietuva“ parengė Lietuvos maisto ir gėrimų sektoriaus eksporto plėtros strategijos projektą

skaityti plačiau

2021 metų tikslai: palanki verslo aplinka ir plėtra

Tradiciškai asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ visuotiniame susirinkime aptarti 2020 metais nuveikti darbai ir nubrėžtos pagrindinės 2021 metų veiklos gairės. Praėję metai pažymėti dviem svarbiausiais įvykiais – pandemija ir Asociacijos veiklos 30-metis – jie kaip raudona gija žymėjo visus renginius ir veiklas.

 „Praėjusiais metais gerokai sustiprinome savo raumenis ir buvome išgirsti valdžios institucijų, kai drauge su kolegomis iš kitų asociacijų teikėme pasiūlymus maisto pramonės veiklą per COVID-19 pandemiją reglamentuojančiais klausimais: dėl ekstremaliosios situacijos priemonių taikymo verslui, dėl SAM rekomendacijų saugumui užtikrinti maisto pramonės įmonėse, dėl lankstesnio institucijų požiūrio į maisto teisės reikalavimų taikymą karantino laikotarpiu. Rezultatas – mūsų įmonės iš tiesų galėjo sėkmingai (atsižvelgiant į buvusią situaciją) veikti ir aprūpinti šalies žmones maisto produktais“, – susirinkimo pradžioje kalbėjo Mindaugas Snarskis, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas.

Kol kas maisto sektorius (visa maisto tiekimo grandinė) dar nepripažintas ypač svarbiu, tuo klausimu teks padirbėti ir šiais metais, bet tai, kad maisto produktų gamintojai įtraukti į prioritetinį sąrašą skiepijimui nuo koronaviruso, jau nemažas žingsnis šia kryptimi.

Pandemija ir karantinas gerokai apsunkino tradicinių Asociacijos apskritojo stalo diskusijų organizavimą, tačiau ištaikius momentą vieną jų tema: „Koronavirusas ir maisto pramonė – ko išmokome?“ pavyko surengti „gyvai“. Konferencija „Ką valgysime po 30 metų: inovacijos maisto pramonėje“ vyko nuotoliniu būdu, prie jos prisijungė ir užsienio šalių pranešėjai, pranešimų klausėsi beveik du šimtai žmonių.

Šiais metais toliau bus tęsiami pernai pradėti darbai. Vienas iš pagrindinių tikslų – atstovauti Asociacijos nariams siekiant sukurti palankią aplinką verslui. Ir čia vienas pagrindinių uždavinių – pakuočių ir pakuočių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinis reguliavimas, kad būtų sukurta skaidri, subalansuota pakuočių atliekų tvarkymo sistema. Kita svarbi veiklos kryptis – maisto produktų ženklinimas ir sudėties gerinimas, kad vartotojai galėtų pasirinkti jiems patinkančių produktų, nepasimesdami tarp painaus ir sudėtingo žymėjimo.

2021 metų pradžioje prie Asociacijos prisijungė UAB „Krekenavos agrofirma“, laukiama ir kitų žinomų Lietuvos įmonių. Beje, tapti Asociacijos nariais kviečiami ne tik ilgas veiklos tradicijas turintys maisto gamintojai, bet ir mažos inovatyvios įmonės, startuoliai, kurie jau mielai dalyvauja Asociacijos renginiuose. Jiems tai galėtų būti puikus tramplinas siekiant platesnio pripažinimo tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse.

Kitas šių metų Asociacijos veiklos tikslas suburti platesnį narių ratą, siekiant kuo plačiau ir reprezentatyviau atstovauti maisto pramonės interesams.

X
Latest Products Image

2021-03-16

2021 metų tikslai: palanki verslo aplinka ir plėtra

skaityti plačiau

Asociacijos pozicija dėl pakuočių atliekų tvarkymo sistemos pertvarkos

Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ trečiadienį kreipėsi į LR Aplinkos ministeriją išdėstydama savo poziciją dėl pakuočių atliekų tvarkymo sistemos pertvarkos.

 „Asociacija „Lietuvos maisto pramonė“ vienija Lietuvoje veikiančias atsakingas maisto pramonės įmones, kurios pasirengusios svariai prisidėti prie aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo, taip pat ir prie kaip galima geresnio jų pakuočių atliekų surinkimo, paruošimo ir perdirbimo. Palaikome LR Aplinkos ministerijos pasiryžimą inicijuoti pokyčius, pradėti atviras diskusijas apie esamos pakuočių atliekų tvarkymo sistemos trūkumus ir netobulumus bei kviesti visas suinteresuotas puses prisidėti prie naujos, efektyvesnės, skaidresnės sistemos kūrimo“, – rašoma ministerijai įteiktame Asociacijos direktorės Irmos Pilipienės pasirašytame rašte.

 Asociacijos atstovaujamų gamintojų importuotojų požiūriu, svarbiausi klausimai, kuriuos reikia spręsti peržiūrint sistemą:

-          gamintojų ir importuotojų įtakos didinimas tvarkant pakuočių atliekas;

-          pakuočių atliekų tvarkymo sistemos skaidrumas;

-          pakuočių atliekų perdirbimo gerinimas;

-          kaštų prognozavimas ir valdymas.

 „Todėl palaikome gamintojų ir importuotojų iniciatyvą Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemos teisinės bazės tobulinimo darbo grupės posėdyje plačiau išanalizuoti galimus atliekų tvarkymo sistemos pakeitimo variantus, iš kurių vienas – Lietuvos verslo konfederacijos siūlomas modelis“, – teigiama Asociacijos parengtame dokumente.

 

Pixabey.com nuotr.

X
Latest Products Image

2021-03-12

Asociacijos pozicija dėl pakuočių atliekų tvarkymo sistemos pertvarkos

skaityti plačiau

Komentaras dėl „sviesto sviestuoto“ ir „avižų pieno“

Situacija, kai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) uždraudė įmonei, gaminančiai riešutų kremą, naudoti prekės ženklą „Sviestas sviestuotas“, vėl įpylė benzino į prigesusias diskusijas apie augalinės kilmės produktus, besivadinančius pienu, sviestu ir pan.

VMVT tikina, kad ji viską daro teisėtai, nes vadovaujasi Europos Teisingumo Teismo 2017 m. birželio 14 d. sprendimu, draudžiančiu parduodamus ar reklamuojamus augalinius ar augalinės kilmės maisto produktus apibūdinti terminu „pienas“ ar pieno produktų pavadinimais (grietinėlė, sūris, sviestas ir pan.).

Šios diskusijos pasiekė net LR Seimo Kaimo reikalų komitetą, į jas įsitraukė ministerijų vadovai. Norisi tikėti, kad augalinių produktų terminų klausimas galiausiai sulauks tinkamo dėmesio. Taip, Europos Teisingumo teismo (ETT) sprendimas galutinis ir neskundžiamas, tačiau jis remiasi Reglamentu 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas (VII priedas III dalis) ir Komisijos sprendimu 2010/791, kuriame numatytos išimtys dėl pavadinimų naudojimo atskirose šalyse.

Ir čia norėtųsi atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Minėtu „sviesto sviestuoto“ atveju, šis ETT sprendimo taikymas apskritai atrodo nelogiškai, nes jame kalbama apie produktų pavadinimus, tuo tarpu sviestas sviestuotas yra prekės ženklas, ir juo labiau – frazeologizmas, ir jo prasmę reikėtų vertinti kaip žodžių junginio, o ne kaip atskirų žodžių.

Tačiau yra dar opesnių klausimų su augaliniais produktais, kurių pavadinimus įmonės turėjo pakeisti po ETT sprendimo. Jeigu riešutų sviestą dar galima vadinti riešutų pasta ar kremu, tai kaip pavadinti obuolių sūrį, aguonų pieną ar sviestines pupeles? Arba kaip skambėtų pavadinimas: „kavos gėrimas su avižų gėrimu“?

Ir dar vienas niuansas – minėtas ETT sprendimas netaikomas apibūdinant produktus, kurių tikslus pobūdis žinomas dėl jų tradicinio vartojimo ir (arba), kai pavadinimais aiškiai apibūdinama būdinga produkto savybė. Tik viena būtina sąlyga – tokie produktai turi būti įtraukti į Komisijos sprendimo 2010/791 I priedą. Pastarajame nurodyti produktai, kurie, valstybių narių nuomone, jų teritorijose atitinka numatytus kriterijus dėl tradicinio vartojimo. Sąraše pateikti produktai 15 valstybių narių kalbomis (ispanų, lenkų, slovėnų – po 1 produktą; prancūzų – 17, anglų – 20, vokiečių – 21). Lietuvių, latvių, estų kalbomis produktų sąraše nėra. Kiekvienas į sąrašą įtrauktas pavadinimas pripažįstamas tik ta kalba, kuria jis įrašytas, todėl „coconut milk“ gali būti, o „kokosų pienas“ – taip rašyti draudžiama.

Kodėl taip nutiko? Lietuvos prašymas papildyti sąrašą atmestas, nes jis turėjo būti pateiktas stojant į ES. Mes tokio sąrašo tuomet nepateikėme. Dar vienas reikalavimas – terminui „tradicinis“ taikomas apibrėžimas: „tradicinis“ reiškia produktą, kurio naudojimo vidaus rinkoje laikotarpis, perduodant iš kartos į kartą, yra įrodomas ir jis turi būti bent 30 metų. Taigi, aguonų pieną ir obuolių sūrį tikrai turime kur kas daugiau nei 30-metį, tačiau ir tokie produktai, kaip riešutų sviestas, kokosų ar migdolų pienas, mūsų rinkoje atsiradę po Nepriklausomybės atkūrimo, jau seniai yra tapę šiuolaikinės visuomenės kasdienybe.

Taigi, dabar į Lietuvą importuojami „peanut butter“, „coconut milk“, „almond milk“, lietuviškame vertime turi būti vadinami jau kitaip – kokosų pienas privalo virsti gėrimu, riešutų sviestas – kremu ar pan. Ar tai nėra vartotojų klaidinimas?

Asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ nuomone, klausimas dėl vienodų sąlygų taikymo visoms ES šalims turėtų būti dar kartą keliamas Europos Komisijoje, geriausiai – susivienijus su kitomis į sąrašą nepatekusiomis valstybėmis narėmis.

Galimi sprendimai – siūlomas vienas iš šių variantų:

·         šalims narėms turėtų būti suteikta galimybė papildyti Komisijos sprendimo 2010/791 I priedą įprastai naudojamais tose šalyse gaminamų ir/ar parduodamų produktų pavadinimais;

·         sąrašas produktų – išimčių turėtų būti vieningas, į sąrašą įtraukti pavadinimai turėtų būti pripažįstami bendrosios taisyklės išimtimi visomis ES šalių kalbomis.

 

 Irma Pilipienė,

Asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė

X
Latest Products Image

2021-01-08

Komentaras dėl „sviesto sviestuoto“ ir „avižų pieno“

skaityti plačiau
Top