Lietuvos maisto pramonė

2018-11-29

„FoodTech“ Lietuvoje – misija įmanoma?

Maisto ir gėrimų gamyba – svarbiausias Lietuvos pramonės sektorius. Tačiau kalbant apie jį dažniausiai vartojamas epitetas „tradicinis“. Prognozuojama, kad 2025 metais jo augimas bus kur kas mažesnis nei inžinerinės, baldų, chemijos, ar – juo labiau – informacinių technologijų. Taigi, ar galima tikėtis inovacijų šiame tradiciniame sektoriuje? Taip! Tokios išvados prieita asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ surengtoje apskritojo stalo diskusijoje „Maisto inovacijos – ką valgysime rytoj?”, kuriame dalyvavo maisto gamintojai, LR Sveikatos apsaugos ir LR Žemės ūkio ministerijos, mokslo ir kitų institucijų atstovai.

 „Pastaruoju laiku dėmesys maistui auga geometrine progresija. Mes jau daug nuveikėme gerindami maisto produktų sudėtį, siekdami gaminti sveikatai palankesnius produktus. Šių metų sausį dešimt maisto pramonės įmonių pasirašė su LR Sveikatos apsaugos ministerija susitarimus, kuriais įsipareigojome keisti gaminamų produktų sudėtį, mažinant juose druskos, cukraus, sočiųjų riebalų kiekius. Tačiau to neužtenka. Visuomenei reikia naujų, inovatyvių produktų. Kokie jie turi būti, kad juos pirkėjai pamėgtų?“ – klausdamas kvietė diskusijai Mindaugas Snarskis, asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas.

 Vartotojams svarbiausia – šviežumas, sveikatingumas, skonis

 Atsakymo, kokie yra vartotojų poreikiai ir kokie tie inovatyvūs produktai turėtų būti ieško daugelis maisto gamintojų.

 „Taste Tomorrow" (liet. skonis rytoj) arba naujos vartotojų taisyklės“ taip buvo pavadintas UAB „Puratos Lithuania“ marketingo vadovės Stelos Sinkevičienės pranešimas, pristatantis vartotojų tyrimo įžvalgas. 2015 metais buvo apklausta 12 500 vartototojų 28 pasaulio šalyse, siekta išaiškinti šimto nuomonių formuotojų įžvalgas.  Tokie tyrimai atliekami kas treji metai. Rezultatas? Vartotojams svarbiausia – šviežumas, sveikatingumas, skonis.

 „Tyrimų rezultatai rodo, kad 67 proc. lietuvių tiki, kad 2025 metais maistas bus įvairesnis, 69 proc. – kad jis bus inovatyvesnis, 46 proc. – kad bus globalus. Vartotojai įsitikinę, kad maistas vis dažniau  bus naudojamas kelyje, kad bus labiau paruoštas, patogus vartoti, labiau prieinamas (nereikės  gaminti, bus greitai pristatomas)“, – komentavo tyrimo rezultatus S. Sinkevičienė.

 Pagrindinės vartotojų baimės – ar maistas išliks natūralus, kokybiškas, be kenksmingų priedų. Ir čia, beje, lietuviai kur kas optimistiškesni už kaimynus latvius. Taip pat lietuviai labiau linkę pirkti šviežią produktą vietoj pakuoto ar šaldyto. Švieži produktai suvokiami kaip aukštos kokybės.

 Nors vartotojai labai domisi produkto sudėtimi, skaito etiketes, tačiau labai gajūs mitai, pavyzdžiui, apie glitimą ar palmių aliejų. Visi vienbalsiai tikina, kad jie kenksmingi, o kodėl – nelabai kas tai žino.

 „Mitai yra galimybė edukuoti vartotojus“, – įsitikinusi S. Sinkevičienė.

 „Vartotojas nori deserto, bet nenori nuodėmės“

 Jos mintis pratęsė Paulius Guzevičius, koncerno „Vikonda“ inovacijų direktorius, atskleisdamas, kokių maisto inovacijų tikisi savo sveikata ir sveika mityba susirūpinęs vartotojas, norintis deserto, bet nenorintis nusižengti savo paties susikurtoms taisyklėms.

 Kalbant apie maisto inovacijas pasauliniame kontekste reiktų paminėti funkcinį maistą – vartotojas nori kuo daugiau sveikesnių produktų. Mažiau gamindamas namuose, daugiau užkandžiaudamas jis vistiek nori kokybiško maisto, nori suprasti, ką valgo, iš kur atkeliavę produktai. Rinkoje jau pradedama kalbėti apie produktų personalizaciją bei apie tokią produktų išvaizdą ir pakuotę, kurių nuotraukas norėtųsi dėti į socialinius tinklus.

 „Būtina prisitaikyti prie naujų vartotojų segmentų, kurie reikalauja tvaresnės ir skaidresnės maisto sistemos“, – rekomenduoja P. Guzevičius.

 „Išskirtinumo, autentiškumo paieškos, sveikesnio gyvenimo būdo siekimas, naujų patirčių, įvairovės ieškojimas“, – tokius pagrindinius vartotojų poreikius įvardino Vilma Kapočienė, UAB „Nestlé Baltics“ saldumynų ir kulinarijos verslo vystymo vadovė Baltijos šalims.

 Suomius sudomino duona su vabzdžiais

Maisto pramonės inovacijų pokyčius puikiai iliustruoja ir „Fazer Bakery Baltic“ marketingo direktorės Indrės Švelnytės pristatyta suomiška istorija – kompanijos „Fazer“ gaminys „Sirkkaleipa“ – duona su vabzdžiais, kuri paskatino Suomiją priimti sprendimą, leidžiantį naudoti vabzdžius maisto produktų gamybai. Inovacijomis ir netradiciniais sprendimais garsėjanti kompanija tapo pirmąja pasaulyje, sukūrusia duoną, kurios gamybai panaudojami vabzdžiai.  

„Nepaisant to, kad šiai duonai Baltijos šalių vartotojai dar vis nėra pasiruošę, tai atspindi maisto gamybos perversmą, kuomet norint sukurti inovatyvų produktą nebeužtenka vartotojams pasiūlyti tik naują formą, tam reikia kur kas daugiau – atsakomybės ir įsipareigojimo prieš visuomenę bei aplinką, pridėtinės vertės vartotojo sveikatai, pasaulinių tendencijų apčiuopimo“, - teigia  „Fazer Bakery Baltic“ marketingo direktorė.

Taigi, vartotojų norai ir skoniai labai skirtingi, tai leidžia gamintojams pasiūlyti rinkai naujus, inovatyvius produktus  ir kuo geriau atliepti nuolat augantiems vartotojų poreikiams. Tikimasi, kad dėmesys sveikesniam maistui ir sveikai gyvensenai netrukus duos rezultatų – Lietuvoje jau skaičiuojama, kad sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis pradeda mažėti. Tuo pačiu tai nauji iššūkiai ir naujos galimybės verslui – gal netrukus galėsime kalbėti ne tik apie „HighTech“, bet ir apie „FoodTech“.

Top